Juozax rankraštis- "Negerai, oi, negerai..."

243 posts / 0 new
Paskutinis įrašas
Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai sklerozė paveikia ketvirčio amžiaus įvykius. Bet - visiškas fiasko, kai, būdamas pačiam žydėjime, pradedi abejoti tuo,ką ką tik išgirdai ar pamatei...
Einu į ministeriją (Statybos ar jau Urbanistikos?) ir niekaip neatsimenu Leipaus pasakytų žodžių apie mūsų - statybininkų - desantą. Jis kažkaip kitaip išsireiškė - gal zonder komanda... Sonderkommandos ar sonderdesant'as? O ir ministras užbaigė gi:
- Jei...
Ministro pavaduotojas A.V. - tai toks ministerijos vyriausiasis inžinierius. Visada man atrodė, kad vertimas iš rusų - ГЛАВНЫЙ - netikslus, turėtų būti - SVARBIAUSIAS. Ant jų - vyriausių inžinierių- visada didžiausia atsakomybė, direktoriai atsako tik bendra tvarka, be to - tai dažniausiai parteigenose...
A.V. visada buvo ne tik sąmojingiausias tarp savo 4 kolegų - ministro pavaduotojų. Visada ramus, pasitarimuose dažnai nukrypdavo nuo temos, lyg nei iš nei iš to, papasakodavo kažką tikrai įdomaus... Pvz., kad Lietuva vien keraminių - molio plytų gamina daugiau nei visa JAV. Kad Smetonos laikais pradėjus masiškiau namus mūryti ilgai buvo gaji nuomonė - esą mūrai nesveiki, sukelią džiovą.
Vienu metu AV buvo ministru, berods Lietryčio žurnalistui duodamas interviu, tuo pačiu spręsdamas užėjusių kabinetan klausimus, savo įpročiu kažkam pasakė:
-Jei ryte nieko neskauda, niekur nemaudžia- įsitikink ar esi gyvas.
Kitą dieną laikraštyje tas interviu su antrašte, kad ministras sunkiai serga...

Taigi, trumpam užbėgau į savo skyrių, prisiskambinau žmonai. Bravūriškai kažką atsakiau bendradarbiams apie Sibirą ir KGB, spėjau pakalbėti tik su dviem gamyklomis, o jau - be dešimt dešimt. Sėdau į savo baltą žiguliuką, lygiai dešimtą atvairuoju prie Pedagoginio, matau- VAI žiguliukas jau yra, pasistatau prie jo savąjį devintuką, prisistatau, abu policininkai ginkluoti, tokiais neįprastai mažais automatais.
- Gerai, uždarom judėjimą ir mes - per radiją atraportuoja vyresnysis.
Už kelių minučių privažiuoja bortinis GAZas, jame bent tuzinas vyrų, aha, keli pažįstami, 17 -tos statybos valdybos GTS viršininkas, vyr. mechanikas ir ... toks V.S. - tresto partinės organizacijos sekretorius. Ant jo krūtinės tabaluoja foto aparatas. Geras. ZENIT 3 M su objektyvu HELIOS 44. Tikras parteigenose tasai V.S.- atlaisvintasis partsekretorius, ne koks visuomeninikas! Štai ką daro Sąjūdis. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis.
Vienas darbininkų ant statybinio šalmo izoliacine mėlyna juosta užsirašęs НАШИ. Kaip įprasta statybose, ypač Vilniaus bendraujama dažniausiai rusiškai, nesibodint riebių keiksmažodžių - otcepi petlių xyz!!!
Dar po kiek laiko privažiuoja automobilinis penkiatonis kranas, už pusvalandžio - pirma bortinė su pirmais 8 blokais. O jų reiks veik tūkstančio. Vis tik šiokią tokią barikados schemą kažkas spėjo paeskizuoti.

Šalia augančios barikados- paprasčiausių betono blokų labai storos sienos pradeda būriuotis praeiviai, bandau juos išsklaidyti, na, nereikia čia mitingų, nelabai man tas pavyksta, kol kranistas kabliais virš tų smalsuolių galvos patarškina ir rusišką daugiaaukštį užbaigia- psia krew!

Apie pietus matau - žiede sustoja kariškas štabinis GAZikas, į mus nusitaiko fotošautuvu, matyt, geros optikos foto aparatu. Nelabai jauku, o ir mano VAZ 2109.3 šalia VAI žiguliuko puikuojasi. Kaip tik reikia pasikalbėti su gamykla, tad apsisuku ir prieš eismą išvažiuoju, pasistatau mašiną prie Pedagoginio, einu ieškot telefono. Budinti leidžia pasinaudoti savuoju, juolab telefonas-automatas lyg ir sugedęs.
Kai eilinį kartą užbėgau ir bekalbėdamas su gamyklos vadu netyčia keiktelėjau, ir ne bet kaip, o kažkodėl to kranisto mandru "lebed japonskaja, gus psia krew! ", kaip tyčia pro šalį ėjo Rektorius. Toks žilas, smulkutis inteligentiškos išvaizdos, su gražia barzdele. Pašokau nuo kėdės, atsiprašinėju, aiškinu, kas esąs, ką darąs.
-Gal jums patogiau bus iš mano kabineto skambinti? Manęs ilgai nebus, tik sekretorė, kava pavaišins.
Aišku, maloniau iš ten skambinti, o ir kava tikrai gera.
Kai jau gerokai po pietų atbėgau eilinio skambučio, sekretorė sako:
-Berods pučas baigtas. Gorbis skrenda Maskvon.
Tą patį sako ir niekaip neišvaikomi "mitinguotojai", anie su radijo aparatukais, tad puikiai informuoti. Prieinu prie kalbiausio ir į ausį sakau jam:
-Yra įvairios informacijos. Ir nurodymų. Mes tiesiog privalom darbą užbaigti.
Padėjo. "Mitinguotojų" lyg ir sumažėjo.

27439, cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi negerai, kai per dieną kelis kartus pasijunti kvailiu.Visišku.

Nežinia kodėl, gal kad " jo"barikada" užkampyje, ar geriau/gudriau vyrai dirbo ar kad kolega Julius aukštesnio rango, bet jie baigė statyti pirmi. Nors mums reikėjo dar pora valandų paplušėti, išdidžiai jų pagalbos atsisakėm... Kaip paaiškėjo po tų kelių valandų visai be reikalo.

Priartėjom prie pabaigos, liko iškrauti tris bortines mašinas, paskambinau gamyklai- ačiū, darbas baigtas, jei iš tikro tos dvi kelyje, nes pas mus tik viena kol kas. Dispečerė patikino - tikrai išvažiavo, paskutinė prieš 10, ne -prieš 15 minučių.
Iš tikro, grįžęs matau - viena baigiama krauti, dvi stovi pilnos. Temsta, iš toli nesimato - vyksta kažkoks erzelis, pasirodo - atėjo, gal net atbėgo pulkininkas leitenantas - reikia užtverti prie Fizikos instituto siaurą tokį užvažiavimą ant tilto...
Gal tas pulkininkas leitenantas per griežtai sukomandavo, gal vyrai tiesiog pervargę... konfliktas nekoks, visi "barikadininkai" iš skirtingų organizacijų, aršiausi- kaip visada -šoferiai, o kranistas - tai karalius padėties...Galų gale kariškis gailiai sako - susimovėm ir jau garsiai - iti ti tarai matj tvoju!
Įtampa nuslūgo, linksmas žvengas, kelis neiškrautus blokus sudedam ant paskutinių mašinų, karavanas vedinąs autokrano važiuoja žiedu, Ukmergės gatve link Kalvarijų gatves, ten per tiltą ... berods, pats pulkininkas leitenantas ar jo adjutantas šalia kranisto sėdo... Prikabinėtojai- kas ant blokų, kas kabinoje, kas ant kelių, kas namo, labai greit tarpusavyje sutarę ...
Ištuštėjo "mano" "statybvietė", ženklai yra, autoinspekcijos žiguliuko vyrai- jau kiti, sako - mums mūsų valdžia sukomanduos... Man - dar geriau, barikada apšviesta, ženklų pristatyta, betgi vis tiek ramiau - gi pačioj pradžioj tunelyje buvo keletas susidūrimų...

Nusileidžiu Upės gatvėn, užbėgu į Pedagoninį padėkoti budinčiąjai ir į WC, sėdu už vairo, jau visai tamsu, gatvė tuščia, per radiją kažką sako apie pasibaigusį pučą, varau gal šimtu ir prie Kalvarijos gatvės atsiremiu... į tankų / šarvuočių koloną .

Įsijungę prožektorius, apšviesdami raudoną vėliavą, gal net kelias jas, ant tankečių sėdi šalmuoti automatais apsikabinėję komufliažinėm uniformom, tik veidai šviečia...šaukia kažką ar dainuoja... Kolonoje gal kelios dešimtys tos technikos, man tada atrodė - kolona be pabaigos.

Pučo pučas! Pučo pučas. Tie Šiaurės miestelio kariškiai bangą sukėlę iki Maskvos ją atgal pavarys. Vadai to grėsmingai skambančio GKČP pasidavė, taip, betgi - revoliucijos, maištai prasideda gi ir nuo apačių - tokios maždaug mintys galvoje sukosi - O tie "mano" vyrai nuvažiavo gal tiesiai į mirtį. Ar tarp jų tasai su šalmu НАШИ? O V.S. su savo foto aparatu, berods, namie jau...

Suku ant tilto,dešinėn, kolona pravažiavo tiltą suka irgi dešinėn, pro Operą, PLANETĄ, taigi, varo tiesiai prie Seimo, prie tos neužbaigtos, neužtvertos gatvelės...
Prie Baltojo tilto, ne, jo tada dar nebuvo, - prie Vaižganto gatvės matau - ne ten važiuoja kolona, sankryžoje pasuko kairėn, taigi, gal Gedimino prospektu trauks.

Sankryžoje veikia šviesoforas, man dega raudona, už jo - laikinas ženklas - "plyta", už ženklo - VAI aštuntukas. Aš kažkodėl įsijungiu ilgąsias šviesas ir pirmyn, pro raudoną šviesą, trečiu bėgiu iki 80, pro ženklą, VAI postą, matau veidrodėlyje - aštuntukas vejasi mane blyksėdamas raudonai/mėlynai. Nepavijo manęs, sustoju prie saviškių, jie pradedą jau vieną mašiną iškraudinėti... Girdžiu- sucypia padangos ir :
-Stovėt! Rankas aukštyn!
Tai man. Policininkas nutaikęs automato vamzdį. Kažką bandau sakyti, nelabai rišliai... atsimenu, kad to automato vamzdžio tikrai neišsigandau... Girdžiu garsią, karišką griežtai aiškią komandą:
-Otstavit! - tai pulkininkas leitenantas garsiai sukomanduoja, rusiškai, matyt -taip suprantamiau. Ir jau lietuviškai policininkui - Komisare, tai mūsiškis, barikadą stato...na, tankų biški išsigando...
Mano "barikadininkai" žvengia, kažkas paleidžia repliką, jog gal nelabai - kelnės taigi baltos. Aš iš tikro šviesiomis, vasariškomis kelnėmis mūvėjau tadien, bandau vaizduoti šypseną šypseną, nelabai tas pavyksta, aiškinu:
-Būtumėt matę tuos snukius ant tankečių, raudonas vėliaivas, kalašnikovus!
Pulkininkas leitenantas gal pasijuto nepatogiai, tad lyg man, bet taip kad ir kiti girdėtų sako:
-Žinojom, kad vakare kažkas bus. Žinojom, kas darosi Šiaurės miestelyje. Tą koloną lydim, ji jau Savanorių prospekte. Važiuoja į Alytų. Padėtis kontroliuojama.
Pasijutau visišku kvailiu.Gerai vis tik kad WC tik ką buvau.

Po kurio laiko, gatvelė užtverta, visi išsiskirsto, atsisveikinam greit, jau vėlu, pavargę.
Prie manęs prieina to pulkininko- leitenanto jaunas vyrukas, savanorio uniforma vilkįs, gal adjutantas ir sako:
- O kaip atidarysim judėjimą ryt 6 valandą ryto?
Geras klausimas. Tik apie tai juk nebuvo jokios net kalbos.
-Darbo tvarka - miglotai atsakau ir priduriu - viršininkai susitars.
Adjutantas nelabai suprato, bet daugiau ir neklausinėjo, tad aš - ieškoti telefono. Fizikos ar kitame Mokslų akademijos institute, kurs visai šalia, budintis vis tik įsileido prie telefono. Renku ministro pavaduotojo A.V. namų numerį, atraportuoju apie keistą prašymą dėl eismo atidarymo rytoj ryte, taigi- po septynių valandų.
-Ar mus kas nors girdi?
-Ne.
-Tai labos nakties. Juozai.
Kitą dieną paaiškino - miestas bent tą lai suorganizuoja, Ministrui Nasvyčiui apie tai nieks net neužsiminė.

Vakare, tiksliau jau naktį, pusę dvylikos namie gavau pylos nuo žmonos, ko nepaskambinau, taigi galėjo ir tave nušauti.
-Kokie šaudymai, jokių ten šaudymų nebuvo.
-Kaip nebuvo, taigi per televiziją ir radiją sakė - žuvo jaunas savanoris.
-Negirdėjau jokių šūvių, visą laiką gi buvau kitoje Neries pusėje, prieš pat seimą.
-Tai klausimas kur buvai, jei negirdėjai.
Antrą kart per dieną pasijutau kvailiu.

27527, cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi negerai, kai dažnai tenka žagtelėti.

Matyt tas pučas taip ir liks paslaptimi. Kažkoks operetinis. Nors Maskvoje žuvo keli jaunuoliai, keistasis pučas žinant šalies istoriją- be aukų. Dabar, kai daug yra visokių teorijų, netgi sąmokslo teorijų, nuo to aiškiau netapo. Dar neaiškiau.
Jelcinas sudirbo Gorbačiovą.
Metų gale - nustojo egzistuoti TSRS.

Vilniuje gal svarbiausias įvykis ta naktinė šarvuota kolona iš Šiaurės miestelio per visą Vilnių. Neteko niekad matyti nei foto, nei filmuotos medžiagos apie šį "žygį".
O toji kolona gi atrodė labai įspūdingai, tiesiog įtaigūs kinematografiški vaizdai!

Jau po kelių dienų tasai operetinis pučas smogė man asmeniškai. Skaudžiai gal. Komiškai. Sudaužė iliuzijas.

Vasaros pradžioje mane pasikvietė D., kažkodėl visada ir visur vadintas rusų maniera - vardu ir tėvavardžiu -Michail Markovič, Jis- Lietuvos statybų legenda. Statybos inžinierius, Smetonos laikais kaip laisvai samdomas rangovas pastatęs ne vieną Kauno pastatą, nuo pokario metų dirbęs Statybos ministerijoje vadovaujantį darbą, tapęs gal amžinu Pirmuoju ministro pavaduotoju. Žydų tautybės, puikiai kalbąs ir rašąs lietuviškai. Vokiškai ir rusiškai irgi laisvai.

Septintajame dešimtyje (praėjusio amžiaus!) Vilniuje beveik vienu metu buvo statoma daug stambių, unikalių objektų ir kompleksų. Sporto rūmai, Operos ir baleto teatras, Dramos teatro rekonstrukcija, Santariškių kompleksas, Parodų kompleksas, viešbutis LIETUVA, to paties pavadinimo kino teatras, Centrinis paštas ir kiti rutininiai - vaikų darželiai, mokyklos, keletas gamyklų...
Darbų organizavimui buvo apjungti du stambiausi sostinės statybos trestai, tasai didžiulis darinys pavadintas VILNIAUS STATYBA, jo vadu paskirtas Statybos ministro pirmasis pavaduotojas - valdytojas D. Be to praktiškai iš visos Lietuvos sostinėn suvažiavo (suvaryti komandine tvarka) ir kitų miestų Statybos Trestai.
Ne vienus metus tam darbui vadovavo Michail Markovič - visada reiklus, griežtas, bet visada ir teisingas.

1991 metais Jis - jau garbaus amžiaus buvo lyg ir patarėjas, pastate šalia ministerijos turėjo mažytį, mėlyną kabinetuką, buvo visų gerbiamas, nors jau perestrojkos laikais vyko žymūs, net kardinalūs pokyčiai, ką jau ten kalbėti apie pirmuosius Nepriklausomybės metus.
- Ar žinote kiek kainuoja vidutiniškai vienas gelžbetonio kubinis metras Vakaruose? - kaip visada ramiai ir mandagiai klausia manęs Michail Markovič.
- Daug, gal keli šimtai DeutsheMark'ių- iš netikėtumo vos ne žagtelęs netvirtai atsakau, šį skaičių lyg tai buvau perskaitęs kažkur ir žinodamas Jo charakterį dar kartą akcentuoju - kaina gi priklauso ir nuo gaminio tipo. Spėju, kad keli šimtai, nors gal tik šimtas, o gal ir penki šimtai.
-Tai sužinokite ir po kelių dienų referuokite.
Klausimas netikėtas. Užduotis sunki.Dabartiniais laikais juokinga gal, bet tada 1991- aisiais! Iš nuogirdų, parodų prospektų, Rusijos biržų biuletenių prisirinkau šiek tiek skaičių, chaotiškų, surašiau ant lapo, pats matau - skysta ta mano pažyma, vien orientaciniai skaičiai...Įrašiau palyginimui ir metalo kainas, tos irgi skirtingos. Dar - cemento kainas irgi vos ne iš lubų...Medienos kainas irgi - jos tiksliausios.
-Puiku- peržiūrėjęs mano skystąją pažymėlę sako Michail Markovičius - puiku, kažkokia orientacija yra, bet Jūs dirbkite ta kryptim toliau.
-Bijau, kad nelabai ką nudirbsiu, nebent nuvažiuot ten - Vokietijon - pusiau juokais sakau, nes tuo metu jau ne tik kalbos sklido apie Kolio DM milijonus Gorbačiovui iš Vokietijos išvedamos kariuomenės apgyvendinimui...
-Gal teks ir nuvažiuot, Bet vėliau. Ir ne Vokietijon. Kol kas tai lai lieka paslaptimi. Panagrinėkite šituos brėžinius. Be reklamų. Pakalbėsime pirmadienį. - Michail Markovič įteikia man brėžinių baltą kanceliarinę papkę be jokių užrašų, užtat raišteliais užrištą - Iki pirmadienio, sakysim 11 valandos.
Na, šį kartą Jis pasielgė kaip vokietis.Tai jie penktadienį duoda užduotį, kad savaitgaliu nori nenori galvotum apie ją.
Koridoriuje atsirišu papkę , atsiverčiu pirmą A3 formato brėžinį ant kažkokio nematyto, lyg pergamentinio plono popieriaus ir vėl žagteliu.
Brėžiniai ir anglų kalba, bet kažkokie atbulai žydiški. Būtent žydiški, nes iš Izraelio.

27607, cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi negerai, kai taip smalsu, o trukdo...

- Gal geriau tuos brėžinius namie žiūrėkite - reklamos nereikia, nors Jūsų ciekavumą suprantu - tai Michail Markovičius mane užklupo koridoriuje - jis jau berakinąs kabinetą - Gero savaitgalio.
- Ir Jums, ministre - dovanokit, tikrai aš kaip toji Zosia ciekawa... - sulenkiu brėžinį, kišu papkėn, užrišu ją mėlynaisiais raišteliais.
- Iki pirmadienio. Jei galėsit, aš būsiu nuo 9 valandos. Reikalas labai skubus.
- Būsiu pas Jus devintą. Viso gero, ministre
-Sudiev - taip jis visada, net sovietmečiu atsisveikindavo baigdamas pasitarimą. Laikinosios sostinės mokykla. Smetoniškos inteligentijos antspaudo nenutrina nieks- nei GULAGai, nei Štuthofai. Per karą Michail Markovič buvo Rusijoj, jo neištiko tėvų - gydytojo ir mokytojos likimas IX- tajame forte.

Mintyse keiksnoju - nuplaukė savaitgalis.Tikrai egzistuoja suokalbis prieš mano sodo namelio statybą. Pasaulinis net suokalbis tas, vos ne MOSADas prisidėjo tik ką...

Dėl visa ko papkę įmetu bagažinėn, nereikia, kad skyriuje ją kas matytų.
Po valandos darbo laikas pasibaigė, prabliuznijom laiką, to darbo tai ir nėr. Visa ministerija dabar kontroliuoja tik muitinių statybas, o tai - mizeris. Dar bando kažkaip užbaiginėti mokyklas, darželius, gyvenamą statybą...
Mašinoje peržiūrėt brėžinių vėl nepavyko, teko kelis bendradarbius pavežėt.
Galų gale palieku ją kieme ir per kalnelį - į Lazdynų alaus barą. Dabar - vagnorkių laikais - kažkodėl baras išėjo iš mados, tad vietų yra ne tik prie baro. Kaip tik laisvas kampinis stalas, nustebinu barmeną, užsisakęs kavos ir šimtą armėniško . To- "po 8.12" , lyg jis pats nežinotų, kadais gi prajuokinau anekdotu, kaip armėnų radijas atsakė į klausimą, kodėl jų trijų žvaigždučių konjakas gavo medalį, o penkių - ne:
-A bog jego znajet- s adnoj bočki lyli.

Ant tuščio skrandžio konjakas gerai - per pusvalandį ne tik susipažinau, bet net išsinagrinėjau papkę. Joje brėžiniai ne komplekte, tik tiek, kad suprastum apie kokį gelžbetonį eina kalba.
Paskambinu namams, taip, taip mašina kieme, aš po valandos būsiu.

Konjaką pakartoju kelis kart, barmenas puikiai anglų kalbą moka, juk įžymią alaus skardinių kolekciją surinko beplaukiodamas laivyne. Jam užrašau kelis žodžius, jis išverčia. Nors mano anglų kalbos žinios nulinės, brėžiniuose daug žodžių panašių į vokiečių. Wall - siena iš floydu, slabs - pasirodo, plokštė, quautity - kiekis etc, po kelių valandų- viskas aišku.Daugmaž aišku.

Gyvenamas surenkamas vienaukštis namas, plane maždaug 10x12 m, aukšto aukštis 2,8 m, sienos - 10 cm storio, perdengimo anga didoka- net 7,8 m, 1,2 m pločio plokštė du t - TT - tipo , gana žema - tik 26 cm.

Ant lapelio su kišeniniu kalkuliatorium suskaičiuoju tų plokščių kubatūras, svorius, net spėju įpusėt specifikaciją su svoriais, kubais, kiekiais ...

Suskamba varpas, taip barmenas įspėja, kad už pusvalandžio užsidaro, po penkių minučių- trijų varpo dūžių- alaus nebeduos. Pinigų užtenka tik 50 gramų.
Sėdžiu savimi patenkintas, darbas beveik padarytas, rytojaus talkos sode neatšaukiu... geras dalykas tasai armėniškas, tikrai praskaidrina mintis...

27637, cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai viskas pernelyg ... sklandu.

Sekmadienį vėlai sukurpiu pažymą, savo stiliumi - "hemingvėjiškai", vis išbraukydamas nereikšmingas detales, kol viskas sutilpo į A4 - paprastą rašyminį lapą.
Perrašau švaraštį per kalkę, iš patirties žinau- kopija visada pravers.
Iš įpročio dedu datą parašo kilpoje, tik be pavardės ir pareigų.
Nors rašau lyg ir tvirtu šriftu, palyginęs su užrašais brėžiniuose, eilinį kart matau - toli man iki architektūriško.

Michail Markovičius permeta akimis mano triūsą ir sako - užmiršau vieną lapelį įdėti papkėn. Duoda man A3 formato lapą - ROOF PLAN. Jame matau, pastato konfigūracija plane ne primityvus stačiakampis, o su fasado palaužymais, kas, apart architektūros, neabejotinai suteikia statiniui pastovumo. Ne tik eksploatacijos metu, bet ir montuojant plokštes - inžinieriškai labai geras sprendimas.

Mintyse keikteliu - tiek laiko sugaišau bedėliodamas tas plokštes, galėjo duoti gi tą brėžinuką. Be to, pramazinau - ne 10x12, o 8,2x12,2 m.
- Paaiškinkite dėl perdangos plokščių.
- Ministre, mūsų tuštuminių PTK aukštis 22 cm, maksimalus ilgis 7,2. Viena mūsų gamyklų, savarankiškai pabandė prailginti iki 7,8 m, gavosi lyg, dabar dar formina, sako, kad dėl visa ko su NIIŽBo specialistais tariasi. Prailginti vos ne pusmetriu vargu ar pavyks.
- Ne, aš klausiu apie šias plokštes, šiame projekte numatytas.
-Mūsų nesenai įsavintos TT plokštės daug aukštesnės, nes skirtos ne gyvenamų namų dangai, o visuomeninių pastatų perdengimams.
- O per kiek laiko galėtume pradėti gaminti būtent šias?
- Senais laikais - po metų, nes labai ilgi tie derinimai, bet tada nebūdavo pinigų klausimo.
- Pinigai, bus.Geri pinigai.
- Manau trijų, gal keturių mėnesių užtektų. Metalinės formos suprojektavimui, pagaminimui, išbandymams, sertifikacijai.
- Aišku- tris mėnesiai. O sienų gamyba?
- Nežinau. Ministre.
- ???
- Jūs gi žinote - su Namų statybos kombinatais man neteko dirbti. Nei aš jų nepažįstu, nei jie manęs.Jeigu reikia išsiaiškinti "be reklamų" - man tas nepavyks.
- Puiku, 14 valanda Jūsų laukia stambiaplokščių namų gamykloje. Direktorius šitų brėžinių nėra matęs, tik telefonu jam vakar nupasakojau.
Čia tai bent! Vakar gi sekmadienis buvo. Reiškia, reikalas tikrai skubus.

Direktorius, man dar begeriant kavą - per penkiolika minučių- peržiūri brėžinius ir tvirtai pareiškia:
- Techniškai pagaminti turimose kasetėse galima. Pertvarkytume jas savo jėgomis. Perdengimo plokštės būtų mums visai naujas dalykas, bet padarytume. Sunkiai, bet padarytume.
Gudrus lapinas tasai direktorius, nebuvome lyg šiol pažįstami, bet gi žino, kad aš irgi gelžbetonininkas. Dar paplepame apie Liubeckį, buvusį viso NSK legendinį generalinį, kuris prieš gerą dešimtmetį išemigravo į Izraelį.
Po kiek laiko tą patį padarė jo vyriausias inžinierius. Kalbama, kad jie įsuko stambiaplokščių gamybą Izraelyje.

Paprašau direktoriaus galimybės paskambinėti telefonu. Savo darbe to lyg ir negaliu daryti, o toks Michail Markovičiaus prašymas (ar nurodymas?) yra gi.
- Aš einu gamybon - palieku tamstai kabinetą iki 16.30. Užteks?
- Ačiū, pilnai. Bet skambinėsiu daugiausia užmiestiniais - Kaunas, Klaipėda
- Prašom. Verute, padaryk svečiui dar kavos, jis mano kabinete padirbės.

Toji Verutė, tikra svajonių sekretorė - balzakiško veik amžiaus, gražiu ir gražiai išeksponuotu biustu, puikios figūros, kablai gal dešimtcentimetriniai, padėkliuką atneša dailia eisena, siūbuodama klubais.

Peršneku gal su dešimčia kolegų, kai kuriuos labai nustebina mano klausimai - per kiek laiko, kiek svertų, kiek kainuotų, ar apsiimtumėte. Miglotai išsisuku maždaug:
- Na, panašu į Vasiuki, bet matytumėt, kas mane kava dabar vaišina! Manykit, kad iš rojaus skambinu.

Atsidaro durys, ir gražioji sekretorė ...atšlepsena persiavusi beveik šlepetėmis. Nurenka puodelius, sako lyg tarp kitko:
-Po dešimties minučių gamybinis pasitarimas.
-Ačiū. Ne tik Jūs, bet ir Jūsų kava nuostabi. Atsiprašykite generalinio, kad neatsisveikinęs išvažiuoju.
Matau, pataikiau - Verutė apdovanojo mane žavinga šypsena, gracingai pasilenkė, nuo kvapo dvelktelėjimo net galva apsvaigo. Pažįstamas kvapas - magie noire. Šaunuolis direktorius, bravo.
Matyt, tasai šaunuolis buvo paprašęs iškrapštyti mane iki pasitarimo.

Išvažiavęs iš gamyklos teritorijos, aikštelėje, puikiame pavėsyje kažkiek aptvarkau susirinktą informaciją.
Co to nie to. Pernelyg sklandu. Taip būna tik filmuose.

27731 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai valdžia pavadina tave vardu

Grįžęs einu tiesiai pas Michail Markovičių, jis išklauso mano raporto - sienų gamybą gamykla galėtų pradėti praktiškai po kelių savaičių. Su perdanga sudėtingiau, jiems tokios plokštės aplamai naujas dalykas. Bet Kauno 3 -oji panašias gamina, jie turi savo metalo cechą, metalinę formą pasigamintų patys maždaug per mėnesį. Reiktų tik brėžinių,užsakymo ir pinigų. Viena forma su suprojektavimu kainuotų tiek, sekančios - kiek pigiau. Aišku, jeigu metalo kainos labai nepasikeis. Rytoj man atskambins, kelioms formoms jie turi metalo.
- Puiku. Vilniečiai metalo turi pakankamai, Dėl brėžinių, argi šių neužtenka?
- Ministre, gi matote - čia tik eskizai. Nors gana detalūs, bet nepakankami, net be parašų.
- Parašai bus. Ant šitų brėžinių. Pasinagrinėkite. Padarykite kopijas, vieną komplektą įteikite rytoj asmeniškai direktoriui, lai skrupulingai peržiūri.

Na, va, dar bus proga kavos iš puikių rankų - matyt, pagalvojęs tai, išsiviepiau šypsena.
- Anksti džiaugtis, mes dar nieko nepadarėm gi. Kainas reikia nusistatyti sau, maximum ir minimum. Žinot, gi tie žydeliai...

Čia tai bent! Žydeliai - iš Michail Markovič lūpų.Netikėta kažkaip. Matyt, pašokęs net nuo kedės visai kvailai atrodžiau. O gal jau laikas atėjo atidengt kortas:
- Sėskite. Gaminiai, kaip supratote paprastiems vienaukščiams gyvenamiems namams, Izraelyje klimatas kitoks, manau žinote. Tai jų valstybė paskelbė konkursą keliems tūkstančiams tokių namų. Keliasdešimčiai tūkstančių. Laimės tas, kurs pasiūlys geriausią kainą, kokybę, tiekimą pagal grafiką. Labai griežtą grafiką- tai elementaru. Į mane kreipėsi privatus asmuo, jis - statybų rangovas iš litvakų. Jo tėvas kaunietis, statybos inžinierius, beje - jums be abejo žinomo Toliko Rozembliumo, profesoriaus Anatolijaus Rozembliumo kolega, mama iš Revelio, na- iš Talino.
Fogelis moka dar šiek rusų, estų kalbą geriau, lietuviškai tik kelis žodžius. Jis rugpjūčio mėnesį atvyks į Taliną, o vėliau savaitę poilsiaus Nidoje, rugsėjo pirmą turim pasirašyti ketinimų protokolą, kuris bus beveik sutartimi.
- O ponas Fogelis susijęs su Aransonu?
- Ne, nesusijęs kiek žinau, ne. Gerai, kad priminėte Aransoną, bet geriau, kad nereiktų mums jo paslaugų.

Aransonas - tai Lietuvos statybų legenda. Jeigu kas jose pripartačydavo ką, jis spręsdavo. Ir išspręsdavo. Drąsiai, ant vatmano, visada pasirašydavo prisiimdamas pilną atsakomybę.
Ilgą laiką dirbo treste ORGTECHSTATYBA, tai buvo toks lyg ir Statybos ministerijos projektavimo institutas, degiąs tai kas pažangiausia. Kartais - visiškas nesąmones, todėl buvo pravardžiuojamas ORGTECHSMECHu.

Kai Michail Markovič tapo tresto VILNIAUS STATYBA vadu, jis Aransoną pasiviliojo pas save. Davė maža tokį kabinetuką devintame aukšte, jame tilpo didžiulė braižymo lenta, stalas ir dvi kedės. Mėgdavom viens kitą mes, jis gal todėl, kad įsižiūrėjau mažytes fotonuotraukas ant sienos.
-Tai Nida. 1929 metai, sklandymo mokykla. Pirmoji.
Velniškai įdomu būdavo pas jį, surūkydavom po cigaretę prie arbatos puodelio, tas puodelis toks net geltonas nuo arbatos, stiprios -beveik čefyro. Aronsonas prie tokios stiprios arbatos įprato gulage. 15 metų.

- Pasivaišinkite - Michail Markovič ištiesia man MARLBORO raudoną pokelį, pats pasimėgaudamas traukia dūmą, visai kaip anais laikais po sunkaus kasdieninio vakarinio pasitarimo. - Aransonas. Turėtų būt gyvas, nesenai gavau gi jo pasveikinimą su Velykomis.

Velykos, tai žydų pascha berods. Aransonas prieš gerą dešimtmetį išemigravo, nors kiek žinau, labai nenorėjo to. Nusileido savo Sarai.
Papasakoju kaip Aransonas metė rūkyti, tik vengdamas žodžio žydelis:
-Į Palangą nusivežiau bloką KOSMOSAS. Pirmą dieną vieną cigaretę išmečiau, devyniolika surūkiau, antrą dieną tik aštuoniolika, dešimtą - tik dešimt, nieko baisaus, atostogų pabaigoje - vieną/ vienintelę surūkiau, devyniolika išmečiau. Aransonas tą istoriją pasakojo man rūkydamas, tikrai ne tą vieną/vienintelę ir paaiškino: "Matai, Juozai, aš - žydelis, pirkau antroj dienoj batus. Labai graži dėžė nuo jų, negi išmesi. Tai į ją ir išmesdavau tas lišnas cigaretes. Manoji Sara norėjo visą dėžę išmesti, neleidau jai, tiksliau paslėpiau. Čia" - ir rodo dėžę nuo čekiškų batų, joje dar keletas cigarečių...

-Taip, žinau tą istoriją - Michail Markovič gesina įpusėtą savo cigaretę - Tai tik trečioji iš penkių, tiek man leido net daktarai. Jus nesivaržykite... Kainos - lemiamas dalykas šitam mūsų reikale. Nes Fogeliui, jeigu nusileisime per pigiai, jis mūsų nepataisys. Och, tas žydelis, neišsiduoda kokios tikisi kainos franco port HAIFA .
- Ministre, franko Haifos uostas? - man net cigaretė iškrito - Ne Klaipėdos?
- Ne, transportavimas mūsų dalykas. Iki pat Haifos. Rytoj šiuos savo kiek chaotiškus skaičius/skaičiukus apibendrinkite ant lapelio ir gal 10 val. užeikite. Sudiev, Juozai.
- Iki pasimatymo, Ministre.

Nieko gero, jei jis mane pavadino vardu. Kokia Haifa, kažkur pasaulio kitam krašte. Važiuodamas namo mintyse nesugebėjau tiksliau prisiminti , kur toji Haifa. Persų įlankoje, Raudonoj ar Viduržiemio jūroje. Nors koks skirtumas kurioj - toli. Apie transportavimą sausuma - panelvežiais, turniketais žinau, bet laivais?

27793, cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai kiekvienas lietuvis turi po savąjį žydelį (?!).

Namie - iškart prie atlaso- kur toji Haifa? Aha, prie Viduržiemio jūros vis tik, pusiaukelė tarp Tel Avivo ir Beiruto. Betgi kelias jūrinis, Viešpatie - Baltija, Šiaurės jūra, Lamanšas, Gibraltaras, pro Maltą, Kiprą... tos mūsų plokštės auksinėmis pataps sukorus tokį kelią...

Ir Izraelis - pažadėtoji žemė, visai mažytis- pailgas toks, bet tik 21 tūkst.km2, tai tris kart mažiau nei Lietuva, gyventojų - atvirkščiai - tris kart daugiau. Beveik.

Tik 8 milijonai apsupti gal 100 milijonų nelabai draugiškų arabų!
Tarybų Sąjungos santykiai su šia valstybe visada labai įtempti, diplomatinių berods nebuvo išvis ilgą laiką. Spauda apie Izraelį rašydavo piktai, tik piktai - agresoriai, vojenščina ir pan. Ypač, po šešių dienų karo- tada Izraelis davė į kaulus Egiptui, tuometiniam TSRS partneriui.

Kai JAV Prezidentas Ričardas Niksonas 1972 metais apsilankė TSRS, Lietuvoje ne tik padaugėjo Ričardų, bet ir pradėjo mažėti... žydų. Jie per Niksoną užlaužė Brežnevą, sovietai labai nenoromis buvo priversti išleisti norinčius išemigruoti į Izraelį. Norinčių buvo daug daugiau, apsisprendusius visaip spausdavo, pirmiausia išmesdavo iš komunistų partijos, o tai reikšdavo visišką karjeros fiasko. Nepaisant to, daug jaunų, o ir ne visai jaunų žmonių rasdavo savyje žydiškų šaknų, įrodinėdavo tai, apsivesdavo su žydaitėmis etc.
Nors turėdavo apmokėti valstybei už suteiką aukštąjį mokslą berods po 5000 rublių, taigi, labai daug, vidutinis atlyginimas į rankas apie 100 rb/mėn.
Lietuvoje žydų buvo santykinai nedaug, bet labai dažnas vaizdas Žirmūnuose, Lazdynuose- prie namo pro išimtą langą autokranas kelia didžiulę dėžę, joje - emigruojančio turtas. Tos dėžės iš storų ąžuolo, uosio lentų, Izraelyje kainuodavo gal dešimt kart daugiau, negu tasai turtas jose.

Vien už valiutos- pirmiausia JAV dolerių- turėjimą tais laikais buvo baudžiama labai griežtai. Iki sušaudymo. Ne tik Rusijoje- ir Lietuvoje. Vilniuje sušaudytas Cukermanas, berods tokia pavardė.

Buvo kalbama, kad prieš išvykdami, žydai nešdavę savo dolerius rabinui. Jis suskaičiuodavo ir ... sudegindavo. Duodavo kokį tai užšifruotą popierėlį, kaskart vis kitokį, pvz. cigarečių pokelį, foto ar atviruką... Izraelio bankas tą sumą atiduodavo iškart. Kiek bandžiau su pažįstamais žydais apie tą gandą pasiaiškinti, nepavyko. Tiesa, ir nepaneigė gando. Nei tada, nei dabar.

Buvau baigęs Kauno Politechnikumą, galima sakyti elitinį, nes jame dar jautėsi prieškarinės Aukštesniosios Technikos Mokyklos dvasia. Tris jauni kauniečiai, baigę RER (radijo elektroniniai ryšiai, superinė tų laikų specialybė, konkursas dvigubas negu manosios statybų PCS - 15 į vieną vietą!) Izraelyje iškart papuolė į kariuomenę ir ... karą. Du iš jų žuvo.

Į Kauno priemiestį, kuriame tuo metų gyvenau, iš Jurbarko atsikraustė šeima, motina žydė su dviem sūnumis - Simu ir Miša. Simas mokėsi tame RER, tad teko bendrauti. Buvo vyrukas kaip ir kiti jaunuoliai- garbanotas, juodbruvas, gražus, sąmojingas, pasitempęs. Tik kažkodėl labai bijojo ... motociklo. Ant mano JAWA - 250 sėdėjo kaip ... maišas. Vieną kart, tiea, aš jį ir tepavežiau, bet to užteko:
-Durniau tu, daugiau niekas su tavim nevažiuosiu.
Gal tikrai norėjau pasipuikuoti, neatsimenu... Simas apsivedė su lietuvaite, Birute. Matyt, jo giminė gudresnė- jis Izraelin net neužsuko, per Kanadą papuolė į JAV. Jau mūsų laikais lankėsi Lietuvoje, ir kas įdomiausia- būtent jo sūnus atskraidino tą prezidentinį džet'ą - JET STAR . Tėvas bijo motociklų, o sūnus - lakūnas.
Kai jį paerzindavom kokiu nelabai piktu žydišku anekdotu, labai pykdavo. Dar Simas gal skiesdavo, kad jo dėdė - vienintelis žydas Tarybų Sąjungos didvyris, tad ir jis kitoks.
Saviveikloje - estradiniame ansamblyje, susidraugavau su Meriku. Mejeris, toks jo vardas. Turėjo ypač gerą klausą, kaip dauguma žydukų, baigęs ir muzikos mokyklą, irgi iš RER, būtent jis ir pasakojo apie tuos žuvusius kursiokus.
Labai sąmojingas. Visada labai madingai apsirengęs. Rygoje, Pabaltijo politechnikumų festivalyje gyvenom viename kambaryje, pats pamačiau, tie madingieji RERikai tikrai į kelnių klešnes įsideda vatmano, todėl jų platėjančios kelnės atrodo kaip žurnaluose, kantas - kaip peilis. Ir - kad prosina jas kasryt.
Išsilavinęs - jau tada laisvai mokėjo anglų kalbą. Baigęs Politechnikumą, gavo paskyrimą į Vilnių, o aš kaip tik tuo metų buvau komandiruotas į kursus ilgam, net dviem mėnesiams. Direktorius tiesiog neturėjo ko siųst, kad darbai nenukentėtų, tad nusiuntė mane- niekam nereikalingą jauną specialistą.
Auksiniai mėnesiai - jazz klubas ŽINIJOJE, DAINAVA - pirmame aukšte rinkdavosi auksinis sostinės jaunimas, kartais NERINGA, bet ten daugiau "seniai" - Gorbulskiai ir Churginai visoki. :)

Pasibaigus komandiruotei draugystė kaip ir nutrūko, nelabai tikėjau bjauriu gandu, bet pasirodo tiesa - Merikas sėdi. Gavo 15 metų. Už išprievartavimą. Kiek sugebėjau sužinojau - kvaila istorija. Kompanija šventė panelės generolaitės 17 - kos jubiliejų, didelis butas, daug jaunimo, tėvai išvykę, taigi - "plotas". Po vidurnakčio atsidaro durys - tėvas generolas nutarė patikrinti... užtiko miegamajame, panelė išsigandusi - mane išprievartavo. Kiti sakė, ne generolo, o paties prokuroro dukra toji kvaiša.
Atpylė Merikas visus penkiolika. Pravieniškėse, dirbo ten bibliotekoje, kažkas pasakojo taip. Nukentėj ir jo tėvas - didžiulės gamyklos vyr.inžinierius. Buvau Meriką sutikęs po "to" - nei kiek nepasikeitęs, jokio zekiško žargono, jokių tatuiruočių. Apie "tai" - nei žodžio, abiems buvo nesmagu, pasistengėm kuo greičiau atsisveikinti. Jis irgi išemigravo po kiek laiko.

Taigi, Izraelis. Su savo kibucais, kurių - tokių tikrų kolchozų - net dabar yra gyvuojančių. Kažkaip pamaniau, taigi, kaip kad ir sakė Vytautas Petkevičius - kiekvienas lietuvis turi po savo žydelį.

Negi manasis - MichMachas?!
Taip kartais taprpusavyje pavadindavom Michail Markovičių.

27851, cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi negerai, kai 6- 7 klasės geografijos pamoką gauni suaugęs.

Dabar net juokas ima, kiek teko kankintis kokį skaičių surandant: viskas vyko 1991 vasarą, juk į internetą kelis kompus kažkoks amerikonas pajungė tik rudeniop. Tad iki to visagalio toli toli dar, net girdėt nebuvom girdėję apie šį stebuklą.

Teko ir Techninėj bibliotekoj kažko ieškoti, enciklopedijose, bet daugiausia - padrikuose besikuriančių biržų biuleteniuose. Ir dar - tik Dievas žino iš kur. Ar velnias.

Michail Markovič - patyręs ir atsargus senas lapinas. Kol mane vaikė po Vilnių, pas jį incognito apsilankė klaipėdiškiai. Logiška - jie arčiausia jūros, turi didelę techninę bazę, ten reiktų gaminius pirmiausia susivežti, kad pakrauti tą laivą.
Klaipėdos NSK - pats naujausias iš keturių, tad ir jų kasetinė įranga geriausia. Aplamai, ten tvarka visada buvo nesovietinė, vokiškas toks ordnungas.
Dviračiai gamyklos teritorijoje, privalomos liemenės ir šalmai svečiams, labai gera valgykla darbuotojams, kavinė ypač puiki kava etc.

Tad klaipėdiečiai ir davė tos visai nežinomos veiklos - gelžbetonio pervežimų laivais - pirmus orientacinius skaičius:

10000 tonų talpos laivo nuoma - 7000 USD/parai.
Taigi:
Vienas namo komplektas 30 m3 g/b, o tai - 75 tonos.
Vienas laivas 10000 tonų : 75 = 133 komplektai, priimam max 100, nes nepakrausi gaminių į tą laivą kaip malkų.
Perdanga pasikraus paprasčiau, su medinėmis tarpinėmis, reiks tik štabelius tarpusavyje surišt. Kaip kad aprišami gaminiai gelžkelio vagonuose - deginta, atkaitinta 8-10 mm "katanka" t.y.viela.

Sienos- sudėtingiau - panelės gaminamos, transportuojamos ir montuojamos projektinėje padėtyje - vertikaliai, o tai kasetės sandėliavimui, panelvežiai pervežimams, vagonai-turniketai, specialios traversos etc

Vien laive, kad kasetėmis įtvirtinti sienines plokštes gaunasi vos ne 0,3 tonos metalo vienam m3... O ir laivo triumo dugnas, ne visai plokščias, teks "lyginti" dvitėjinėmis metalo sijomis...

Rugpjūčio pradžioje jau turėjome kontrolinius skaičius:
Vilnius duoda 70 komplektų/mėnesiui, Klaipėda -60. Taigi, įvertinus visus nesklandumus - spalis - viso 100, lapkritis ir vėlesni mėnesiai - po 120 - suapvalino Michail Markovič. Visai realūs tie skaičiai, už tokių kiekių pagaminimą galima galvą guldyti.

Dėl kainos- pasitikslinus visais įmanomais kanalais, kiek kas kainuoja Vakarų Europoje - pvz. Suomijoje 5 kambarių 200 m2 namas - 275 tūkst.USD, pats pigiausias, be apdailos 150, taigi 750- 1300 USD/M2, cementas - 70, metalas virš 300, smėlis 7, žvyras 9, skalda - net 49 ir t.t. ir t.t.

Turėtume gauti už komplekto kubą 700-800 USD/m3., MichMachas pataiso ir gana griežtai - 800-1000. Matyt, turėjo dar pokalbiuose su "tuo žydeliu" Fogeliu išpeštų skaičių. Išsišiepiau gal pagalvojęs- va tasai Fogelis/ der Vogel ir prasičiulbėjo.

-Sudiev. Aš rytoj važiuoju Nidon, užsuksiu ir į NSK, apie 14 val. būkit prie telefono, gal ko prireiks.
- Gero oro ir atostogų, Ministre.

Rytojaus dieną kiek po antros valandos iš tikro skambutis. Persimetėm keliais žodžiais, paklausykite, sako MichMachas, mes posėdžių kambary, garso sistema įjungta, gal girdėsite...
-Taip, klausau - girdžiu nelabai kaip, o kitaip ir būt negali, tai gi ne įprasta rutina - dispečeriniai pasitarimai, kai kalbama telefonu į ragelį, o paprastai į mikrofoną... Atsakau į kažkokį nereikšmingą klausimą, daugmaž girdžiu, kas kalbama ten.
- Ar pavyko pasitikslinti labiau silpniausią šiai dienai mūsų vietą - laivo greitį?
- Taip, kažkiek... iki Leningrado - para, iki Azovo ...

Man net ragelis iš rankų iškrito. Koks Leningradas?! Jis gi dešinėj nuo Klaipėdos, o Lamanšas/Gibraltaras, Viduržemio jūra kairėj gi!

-...tas Volgos- Dono kanalas daugmaž aiškus, Azovo atkarpa - tiomnij les, Ministre - girdžiu klaipėdėčio direktoriaus balsą - Juodoji jūra, Bosforas ..

Karštligiškai atsiverčiu savo "talmudo" kairįjį sąsiuvinį, jame prie įprasto Lietuvos automobilių kelių žemėlapio buvau nesenai įsiklijavęs ir spalvotą Europos žemėlapiuką, maždaug tokį:

http://ru-an.info/Photo/News/n4288/4.jpg

27894 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi , negerai kai esi be ... statuso.

Žemėlapyje braukiu liniją- kur tas kanalas, nerandu, atsimenu- taigi, Rostovas prie Dono, o toji maža demelė - Azovas (jūra ar ežeras tai- taip maustydavo kadais geografijos mokytoja), aha, Kerčės sąsiauris, Juodoji jūra, Stambulas, Bosforas, Atėnai, Kipras, va- ir Haifa.

Atstumas kokius du tris kart trumpesnis, nei pro Lamanšą- Gibraltarą. Anas baugino 10000 km, tinkančiais nebent prie kitų skaičių - 10000 tonų laivo talpos, 10000 m3 gelžbetonio, USD ...dešimčių tūkstančių... gigantomanija kažkokia tam projekte VASIUKI - taip drąsindamiesi pajuokaudavom su vilniečiu direktoriumi. Netikėtai girdžiu - pokalbyje pajungtas ir jis:
- Taip tai taip, bet vis tik - per kiek dienų laivas per tas jūras nuplauks?
- Taigis, taigis, kaipgi - laivai į jūras neplaukia, o išeina - tai jau klaipėdiškis generalinis juokauja - Todėl ir tiksliname, ne vienu, o keliais kanalais.
- Spiralinio priartėjimo būdu? Tik su Klaipėdos jūrų vilkais? Aš kalbėjau su pažįstamu estu, buvusiu laivo kapitonu. Žadėjo pasitikslinęs atsakyt po kelių dienų. Žinot, estai lėtoki... Dar prisiminiau rygietį, nerandu tik kol kas jo.
- Mes irgi ne pirštu daryti, mūsų informacijos kanalai ir Liepojoje, ir Rygoje, ir Taline, ir Leningrade/ Kaliningrade. Buvom nuvykę, o Taline ir dabar mano žmogus sėdi, grįš ryt poryt - tuos žodžius klaipėdiškis tiesiog išrėkia, tik matj tvoju trūksta.

Michail Markovič kaip visada atmosferą atvėsina ramiai:
- Gerbiamieji, ramiau. Šaunu, kad dirbate įvairiais kanalais. Turim septynis kart atmatuoti, nekenktų ir devynis... man tai neramu, kad užsakovas atvyksta per Taliną, jame vos ne savaitę išbus... Gal ten su estais irgi derėsis...ir su estais... jie lėtoki, bet pragmatiški.

Kurį laiką tylu, tylą nutraukia vilnietis, kažkodėl rusiškai:
- Кто хочет работать — ищет средства, кто не хочет — причины. - tai ministerijos kolegijų salėje pakabinto lozungo originalūs autoriaus- kosmoso konstruktoriaus Koroliovo žodžiai. Vilnietis jau visai bravūriškai priduria - Braucam į Rigą, rytoj išvažiuoju ieškot to savojo jūrų vilko.

Pačiam sau netikėtai išmetu savo trigrašį ir aš:
-Reiktų kiek įmanoma sutrumpinti kelią jūromis, kanalais, na - vandens keliais...

Homeriškas juokas - ką, nusausinti jūras kanalus? Tai abu direktoriai špilkas laido man- kažkokiam neaiškaus statuso išsišokėliui/prisiplakėliui. MichMachas leidžia jiems pasilinksmint kiek ir tik tada klausia:
- Paaiškinkit.
- Gelžkeliu iki Odesos ir tik ten - Odesoje- krauti laivan. Kelias jūromis sutrumpėtų 75 procentais.

Pataikiau. Tyla. Negi jie, oponentai, turintys tiek patyrimo vežant savo namus ne tik panelvežiais, bet ir gelžkelio turniketais apie tai nepagalvojo?
- Atpuola. Rusai negrąžintu turniketų.
- Odesa, tai Ukraina, ne Rusija - piktai atsikertu.
- Gerbiamas Juozai- irgi piktokai sako MichMachas - Jūs ką - amerikanskij nabliudatel?! Ar prazondavote su gelžkelininkais šį klausimą?
- Zondavau. Savo lygyje, skyriaus viršininkas sakė- po blokados gelžkeliečiai į politikas nesikiša, kiltų visiškas chaosas jei vagonų kas negražintų, tad lyg šiol gražina tuščius normaliai. Visi. Muitinėse nebent užlaiko su kroviniu. Ne blokada gi, galų gale.
Kiek pamelavau, specialiai tuo klausimu nesidomėjau, prieš kelias dienas buvau susitikęs pažįstamą iš gelžkelio, pasiplepėjom kiek.
- Tad dar kartą pasidomėkite. Visi. Rusijos irgi nreikia bijoti - ji gi pripažino mūsų Valstybės neprigulmybę. Pasiskaičiuokite, gal iš tikro pigiau bus - Michail Markovič užbaigia pasitarimą savo stiliuje - Sudiev.

Geležinkeliai. МПС СССР. Министе́рство путе́й сообще́ния СССР.
Tasai MPS, visada buvo valstybė valstybėje. Su savo tiekimu -parduotuvėmis,valgyklomis, savo ligoninių tinklu, apsauga, net transporto milicija. Tokia tvarka dar nuo caro laikų - geležinė, kitaip ten nieko nesigautų. Lietuvoj liko tam pačiam pastate, pervadintas didelis aparatas. Didžiuliame pastate. Tam savo pažįstamam esu padėjęs sodo namelių statybos bumo metu, reikia susirasti, jis patyręs vilkas, tikrai padės.

Amerikanskij nabliudatėl - amerikoniškas stebėtojas - kieno šis terminas? Iš stalčiaus išsitraukiu Ministervos citatniką - taip pavadinta kelių vis tęsiamų lapų rinkinį. Jame linksmuolis Vilius surašydavo ministrų , na , paties ministro ir jo pavaduotojų, šmaikščiausius posakius.Paprastai, tie jų žodžiai būdavo spontaniškai išrėkiami, visada piktai- duodant 3,14zduliai mums, pavaldiniams.
Kiek jų tinka man dabar, tiesiog fantastiškai, tik kažkodėl nebejuokinga.
- vilami po vode pisano
- eto sliozy biednych materej
- naudos kot naplakal
- darbai tavo tie - kon nevalialsia
- ruki v briuki, briuki v ruki
- amerikanskij nabliudatel v bielych štanach

Apie žymiuosius Vasiuki - nėra, matyt nemėgo ministrai Ilfo ir Petrovo. Nors ne, yra gi - kontora roga i kopyta, Aniceto pasakyta.

Liūdnas mano statusas. Toji asociacija, sukurta dirbtinai pertvarkant Statybos ministeriją i Statybos ir urbanistikos, ilgai netrauks. Eisim šunims šėko pjauti, nes matau gi - kolegos nesupranta, ne mes viršininkai, o jie- buvę žemiau - trestai, gamyklos, valdybos. Piramidė apversta.

Lieka šiaudelis - eksportas į Izraelį. Vasiuki. Vasiuki kvadratu.
Apmaus mus tie žydeliai/žiedeliai. Arba direktoriai išspirs.

Nuojauta neapgavo. Gal iš tikro žuvys pagal Zodiaką nujaučia labiau?

27947 cdn

Juozax

Vilis
Vilis portretas
Offline
Last seen: prieš 9 mėnesiai 1 savaitė
Joined: 2014-11-04 19:28

Something you write here the grassland?

Škoda Kodiaq RS

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

yes, yes - but ... не для ОО - особо одареонных

Juozax

MartynasGTI
MartynasGTI portretas
Offline
Last seen: prieš 4 metai 11 mėnesių
Joined: 2014-10-21 20:22

Užkabino paskutinė istorija. Perskaičiau viską nuo pirmo puslapio, pradedant nuo sausio 13d. istorijos užsikabinau - įdomu. Visos istorijos iki tol - man nesuprantamos (gal nežinau ką vartoti) :) Anyway, keep going :) Laukiu tęsinio.

MK diagnostika
Mobili kompiuterinė automobilių diagnostika, gamyklinių parametrų keitimas ir adaptavimas

84' Opel Kadett D 2.0 16v 110kw
99' Audi A3 1.8T quattro 110kw -> 135kw
05' VW Golf GTI 2.0 TFSI 147kw (stage2 soon)

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai palengvėja- lyg akmuo nuo dūšios nukrenta sudaužydamas drambliones...

Nuojauta neapgavo. Mintys, įkyrios ir įkyriai vis sukosi galvoj, nuolat...

Tas projektas glumino savo neįprastumu - šitoookį kelią vežti krovinį- paprasčiausius blokus ... tūkstančius tonų tūkstančius kilometrų ... Nesąmonė kažkokia.

Nors - iki Taškento po žemės drebėjimo vežėm gi. 5000 km! Tūkstančius tonų ir m3! Į Kogalymą - 4000 km, įrengėm ten 100 km dviejų juostų kelio tundroje ... BAMas. Prieš kelis metus Armėnijon, į Spitaką- 3000 km. Tada pinigų nieks neskaičiavo, planinėje ekonomikoje lėmė kitkas, bet gi - vežėm/nuvežėm, statėm/pastatėm...

Rinkos ekonomika - kita visiškai opera. Pinigas daro pinigą. Protingiems.Žiopliai bankrutuoja, jų daug daugiau nei protingųjų.

Pirmiesiems mūsų biznieriams pavyko - iš Rasiejos matuškos vagonas metalo į Vakarus, iš ten - vagonas kompiuterių. Pelnas - tūkstančiai ar net šimtai tūkstančių procentų. Procentų!
Betgi - o kiek tų biznierių "išdurtų"?
Kai jiems neapmokėjo vakariečiai partneriai - ten gi sukčių irgi yra...

Tasai Fogelis/Vogelis gal koks aferistas? Nors vargu - gali išdurti po pirmos partijos, betgi prekė labai jau specifinė ... ne metalas, medis koks ar cementas... ne žaliava, kitur nepanaudosi...

Gal tiesiog svaičiotojas, nemokąs skaičiuoti? Dramblionių/svajonių kūrėjas? Betgi - turįs savo firmą, statybos rangovas... Profesoriaus Rozembliumo - Kauno halės autoriaus - kursiokas. Reiškia, garbaus, net labai garbaus amžiaus...

Kainos iš tiesų dabar - 1991 metais - skiriasi, ne procentais, o šimtais jų...
Ilgainiui jos išsilygins, kaip vanduo susisiekiančiuose induose, t.y. pakils.
Tad reikia veikti greit, žaibiškai tiesiog.
O tą ir daro gi Michail Markovičius su savo paslaptinguoju paukšteliu žydeliu...

Sutartis. Kokia ji bus? Doleriais, tas aišku, ne rubliais/talonais/ vagnorkėmis... Garantijos kokios? Veiksmai ČP atveju? ЧП - Чрезвычайное происшествие- črezvičainoje proisšetstvije - ypatingas įvykis... Tada dar termino force majeure - fors mažoro nežinojome.
Klausimų daug, tad drąsinausi -bet tai jau ne mano gi galvos skausmas.

Bet vėl - o koks mano statusas? Malčik na pobeguški? Amerikanskij nabliudatel? Malčik dlia bitja?
Tikrai ne, matyt, kokiu MichMacho padėjėju, adjutantu... Tas tiktų, lai tik pinigėlius moka...
Vienžo, neramu.

Taigi, taigi, kaipgis... viskas išsisprendė daug paprasčiau...tiksliau už mus nusprendė Maskvoje...

Nepamenu tiksliai, berods 29 ar 28 rugpjūčio vietiniu telefonu girdžiu MichMacho balsą:
- Gal galite užeiti, ponas Juozai?
Vietiniu telefonu?! Taigi, jis gi dar Nidoje turėjo būti. Pavadino ponu Juozu, niekad taip nevadindavo - anais laikais draugu su pavarde, kaip kad įprasta buvo, jeigu "stružkę" imdavo ir lauždavo kokiai sunkiai, veik neįvykdomai užduočiai - pilnu pareigų išvardijimu - draugas toks ir toks...
Vardu, nepaprastai retai, kai koks nors ČP būdavo... ypatingas įvykis...
Tokios mintys sukosi pakeliui...
Kabinete Michail Markovičius pasiūlo marlborą, peleninėje jau ne viena nuorūka, pats pridega man (!!!), po to prisidega pats, viskas pagal etiketą.
Suprantu, tiesiog fiziškai jaučiu - ne prieš gera tai, nieko gero...

- Ponas Fogelis atskrido aštuoniolikto rugpjūčio, pernakvojo Taline ir išsigandęs pučo - devyniolikto keltu grįžo į Helsinkį. Iš ten į Tel Avivą. Man Nidon neskambino, nežinojo numerio, namuose mano nieko nebuvo- sūnus tik užvakar grįžo, perdavė man jo atsiprašymą. Šįryt kalbėjau su ponu Fogeliu - jis sirguliuoja kiek, gulsis ligoninėn. Projektas atidedamas kuriam laikui. Kaip sakoma - v dolgij jaščik. Tai nieko baisaus. Bet - geriau apie šį projektą niekam nepasakoti, nei Vilniuje, nei Klaipėdoje, nei kitur. Perduokite tai kolegoms.
- Aišku. Ministre, būtų gerai, kad būtent Jūs perduotumėt tai jiems. Ta prasme, aš paprašysiu jų, kad jie Jums atskambintų.

Michail Markovičius gesina savo cigaretę, suvargęs toks žilas senukas.
- Paskambinsiu pats, beje, o koks Klaipėdos kodas?
- Tamsta Ministre, nesivarginkit - jie patys Jums laike valandos atskambins.
- Gerai, tebūnie taip. Iki pasimatymo - neįprastai atsisveikina MichMachas, net ranką atsistojęs paduoda.
- Sudiev - pašokęs išlemenu aš. Skyriuje surenku abiejų direktorių numerius, sekretorėms perduodu prašymą, dėl visa ko sudiktuoju Michail Markovičiaus telefonų numerius - kabineto ir namų, prisaikdinu jas dėl skubumo/svarbumo.

Comedia finita est - nors tai katastrofa beveik, bet man kažkodėl palengvėja...

28075 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Martynai, istorijos tos visokios, ir kvailos ir ne. Reikėjo rašyti kol jaunas, anot Šekspyro 77 soneto, to- kur tiksėdamos minutės laiką skaito, o veidrodis tau sako- žilas tu...:

Tai, ką galvoji tu, ką akys mato,
Kas veikiai tau išdils iš atminties,
Ant popieriaus išklok: po daugel metų
Tau brangūs bus vaikai tavos širdies.

Užuomarštyje ilgąmet išnykę,
Jie ateity pravers ne sykį.

Dar - reikia neužmiršti ir Petro Pirmojo ukazo, genialaus tokio:

Пиши, дабы дурь твоя была видна и после.
Rašyk, kad kvailumas tavo liktų ir po tavęs.
Juokingiausia, kad tokio įsako nebuvo, jį sovietmečiu sugalvojo koks tai šmaikštuolis, labai praverčia, kai kokią super idėją užrašai ant popieriaus, pasirodo toji superinė visai prasta.

(gal nežinau ką vartoti) :) geriausia nieko, jei tas pavyksta :(

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi negerai, kai niekaip negali užbaigti rašliavos.

Va, ir išsisprendė painių klausimų raizginys.
Gordijaus mazgą - GKČP kaip kirviu nukirto,

Nors buvo laikomasis "konspiracijos", pastebėjau, kad kolegos lyg tarp kitko vis tet a tet paklausdavo:
- Tai imsi, JuozaI, mane savo komandon?
- Būtinai, bet tik po to, kai ją sukursi tu. O kada tai bus?
- Na, tu, kaip žydelis, klausimu į klausimą atsakinėt pradėjai.
Reiškia, iš tikro gandas koks praslydo- švogerių kraštas gi, bet vis tiek reikia laikytis MichMacho priesako- "be reklamų", tad taip ir panašiai atsikirtinėjau:
- Toks tas gyvenimas - margas kaip genys . Viskas keičiasi.

O pokyčiai akivaizdūs - "vsio kliučiom i vsio po golovie". Visi žinojom- toji asociacija laikinas darinys, pačioje ministerijoje pirmu smuiku grot pradėjo architektai. Tada jau,berods, susiformavo kita asociacija - Lydos mieste statys kariškiams gyvenamus namus už Kolio markes. Taigi, konkretus SMD eksportas. Statybos montavimo darbų eksportas, plius prie eksporto Sibiran, ten dar lyg tai dirbo kelininkai...

Berods, tuoj po Naujų metų, o gal jau pavasarį sulaukiau pasiūlymo būtent iš jų, Mačiau, kaip jų padalinys trimis pamainomis stato Karoliniškėse objektą TENISO KORTAI, tai dabartinė KAROLINA ir MAXIMA.
Labai įspūdingas tasai pasiūlymas buvo, priedo- iš paties Generalinio direktoriaus Antano Jankausko- legendinio statybininko, nuveikusio įspūdingus Kogalyme.
Sutikau.

Su MichMachu daugiau neteko susitikti. Už metų, kitų sužinojau - išemigravo Izraelin. Sūnus liko, dėsto VISI. Dar už kelių, gal penkių metų - gandas - Michail Markovič mirė. Sovietmečiu teko dalyvauti Jo žmonos laidotuvėse. Saltoniškių žydų kapinėse, pamenu, kad karstas buvo aptrauktas mėlynu gobelenu, dauguma dalyvių - su kepurėmis, jų nenusiėmė, aš savąją beretę vis dėlto kišėnėn palto įsidėjau...

Šviesaus atminimo Vadovas, Žmogus. Niekad apie Jį negirdėjau blogo žodžio, nors buvo labai reiklus ir griežtas. Bet teisingas.
Gaila, apie Jį internetuose irgi tik geri atsiminimai, bet biografijos nėra.
Kaip tyčia - pradanginau kažkur trečią tomą, gal LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA ką nors parašė apie Jį...

Berašydamas šią savo rašliavą, bandžiau internete susirasti ką nors apie vienaukščių, surenkamų iš gelžbetonių plokščių namų statybas. Radau:

https://tournatalk.files.wordpress.com/2014/10/00022.jpg?w=500&h=328

http://media.ws.irib.ir/image/4bk4c88d6eb7b265ba_800C450.jpg

Netgi žiūrint iš Palestinos pusės, kai dar nebuvo sienos:

http://www.flotillahyves.com/uploads/1/6/1/7/16170628/9361504_orig.jpg?223

Toji siena, tarpvalstybinė siena, bet SIENA tiesiogine prasme, statyta jau šiame amžiuje iš toli gana vaizdingai vinguriuoja:

http://novaiskra.org.ua/wp-content/uploads/2039d44s-960.jpg

Iš arti vaizdas realiai ne toks gražus, gal ... kraupus:

http://www.tunnel.ru/i/post/350440/3504407564/2063890544/at481208753.jpg

Namukai išties gražūs, apatinis, sprendžiant iš automobilio - statytas daug seniau...

https://tournatalk.files.wordpress.com/2014/10/00023.jpg?w=500&h=350

Visai suglumino ši foto:

https://www.doka.com/_ext/xmlproducts/mars-img/364px-width/09-Doka-Monolithische-Systeme/01083218.jpg

Gražus gana, netgi visai gražus kvartalas, betgi - tai monolitiniai namai, be to klojinius DOKA naudojam ir mes.

Monolitas. Būtent taip, tik ne su DOKA plokščiais klojiniais, o su erdviniais, SPECIALIAIS, su kranu, atsitraukiant reiktų "kepti" juos vieną po kito.
Netgi iš sunkaus betono, gal net - smėlbetonio. Juk reikiama sienų šiluminė varža ten žymiai mažesnė... O ir stogams nereikia skaičiuoti 70kg/m2 x 1,4 sniego apkrovos...

Benaršydamas susigrioviau sau ne vieną mitą apie žydus ir litvakus. Kaip kad jie kažkada sugriovė mitą apie JŲ bailumą. Šešių dienų karu.

28141, cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai kiekvienas lietuvis jau neturi savo ?

Žydai, tikrai kitokie kiek nei visi kiti. Gal tikrai tai Dievo išrinktoji tauta. Na, visiems žinoma - dauguma pasaulio šachmatų čempionų, geriausi daktarai,muzikai, muzikantai, menininkai, bankininkai... žydai labai vieningi tarpusavyje, valdo jei ne pasaulį, tai bent pasaulio pinigus... viso pasaulio visus pinigus. etc

Kiek žinau, žodis "žydas" - tik lietuvių ir lenkų kalbose neužgaulus, skirtingai pvz. nuo rusų - "жид" - tai įžeidimas. Gal todėl, kad dabartinėje Rusijoje pats žinomiausias bomondas, kad ir iš TV - tokie kaip Pozneris, Urgantas,Gordon, Chazanov, Zaitcev,Druzdj, Galkin etc etc etc- žydai.

Kaip ir pasaulyje - nuo Einšteino, Froido, Geršvino, Kafkos, Gustavo Klimto, Polanskio, Vudžio Aleno ar pvz. David Suchet, suvaidinusio ne tik žinomiausią Puaro, bet ir arabų teroristų vadą:

http://www.fernbyfilms.com/wp-content/uploads/2016/06/1_hqxpaxw-720x300.jpg

Jo šaknys Lietuvoje - Tryškiuose, Kretingoje. BBC filmavo jį būtent ten, kažkaip mūsų žiniasklaida apie tai nutylėjo, ypač jo nustebimą prie kapinių vartų ;
-Toks mažas miestelis ir tokios didelės kapinės.

Stereotipai - jie savo macus kepa su krikščionių kūdikio krauju, jie visi 1940 metais NKVDistais patapo, Maskvos KOMINTERNO agentai, jie sugalvojo kolchozus, patys žemės niekad nedirbę... Tai jie prieš pat karą Laivės alėjoj žygiavo dainuodami:
Jesli zhavtra vhojna-
My sehgotnia gotovy!

Gal todėl buvo eilėraštukai surImuoti tikrai gerai - "imkit, vaikai, pagaliuką".

Ar jau mūsų laikų anekdotas, apie tris dalykus, kuriuos turi padaryti kiekvienas lietuvis, kurį išgirdęs neišvengiamai klausdavai:
- O kodėl būtina nušauti ir voverę?

Begalės anekdotų. Geriausi - jų pačių sukurti ir pačių papasakoti. Net apie holokaustą - kai vienas vokietis varo 20 žydų, nes jis "mus apsupo".

Apie kreivus šautuvus, kuriais galima šaudyti iš už kampo. Kad anie, ne mūsiškiai žydai, ne bailiai, moka kariauti akivaizdžiai parodė šešių dienų karas. Labai rūgščiai nušviečiamas TASSo.

Kitoki, tikrai ne tokie, kaip anekdote apie Rusijos pilietinį karą.
Žygiuoja dainuodami į taktą raudonarmiečiai, prie jų prisijungia žydelių ir "vtuaravoja" - irgi į taktą:

- My smielo v boj pojdem!!!
- I my za vami!
- I smielo my v boju umriom!
- I cher s vami- my nie tuda popali!!!

Nors TASS - labai jau šykščiai ir šlykščiai mieluodamas nušviesdavo tą karą, rusai iškart prikūrė anekdotų apie jį :

Frontas, kareiviai guli apkasuose, galvą pakelsi- iškart kulka:
- Machmed ! - tai žydų karys garsiai ir netikėtai sušaukia
- Aš ! - automatiškai pašoka arabų kareivis
Bac kulka kakton. Po kiek laiko arabai nori atsikeršyti:
- Icik ! Icik !
Tyla. Po pusvalandžio:
- Achmed, tai tu mane kvietei?
- Taip! - pašoka Achmedas.
Bac kulka kakton.

Dar vienas, apie tai, jog Izraelis iškart pasidavė tame kare, nes buvo pagrasinta subombarduoti tris žydiškus miestus - Haifą, Odesą ir ...Druskienikus.

Per daug jau čia anekdotų, ne tokie jie ir juokingi, kaip anais laikais be to...

Atsimenu, Mama pasakojo, kad beveik kasdien žydų gimnazistai prieškarinėje Laisvės alėjoje rinkdavo aukas į tokias mėlynas skardines dėžutes. Nedaug kas paaukodavo, gal centų tik. Bet - tų dėžučių visam pasaulyje buvo milijonai. Jei tik vienas doleris susirinkdavo dėžutėje per dieną - juk tai milijonas USD kasdien. Kasdien!

Prieškarinėje Lietuvoje žydai buvo užvaldę visą prekybą. Nors Prezidentas Smetona labai rėmė valstybės organizuotą lietuvių prekybos kooperatyvą PARAMA , jis beveik visoj Lietuvoj neišlaikė konkurencijos. Karmėlavoje ir mano vaikystės Kauno priemiestyje - ten ilgokai - net Chruščiovo laikais eidavome duonos ne į parduotuvę ar krautuvę, o į "paramą".

Visus prieškarinės Lietuvos kaimus, o tiksliau - vienkiemius aplankydavo žydai "handelininkai" - prekeiviai, savo vežimuose turėdavę reikiamiausių prekių - nuo adatos ir siūlų iki žibalo.

Kai mano sūnus studijavo istoriją pasiskaičiau jo vadovėliuose apie žydus. Viešpatie, kiek daug jiems buvo draudžiama! Ne tik carinėje Rusijoje, kur jie net negalėjo turėt žemės, bet ir Europoje. Madridas, Briugė...
Jei patapdavo krikščioniu - turėdavo visą turtą atiduoti Bažnyčiai. Apribojimai, net draudimai universitetuose.
Gal todėl jie patys siekdavo, kad vaikai gautų gerą išsilavinimą. Išsilavinimą. Neatsimenu, koks tai buvo dokumentas, bet jame aprašyta aiškiai, berods su bendruomenės skaičiais - kada ir kur turi būti žydų pradžios mokykla, progimnazija, gimnazija, muzikos ar amatų mokykla, ligoninė.

Sovietmečiu buvo toks anekdotas - jei Tel Avive iš Maskvos atskridusio lėktuvo išlipęs emigrantais nesineša smuiko, reiškia- jis pianistas.

Neatsimenu nei vieno jaunystės laikų pažįstamo žydų tautybės neišsilavinusio jaunuolio. Ne tik "muzikalkę" baigusio... Nei vieno.

Kaip tik vakar žiūrėjau filmą "Pianistas", patogiai, gulėdamas lovoj, filmas ne holivudinis, nors oskarais apdovanotas Romano Polanskio... kokius pažeminimus, kokius siaubus teko patirti jiems...

O juk taip ir buvo - Mama pasakojo, kaip 1941 metais ne šaligatviu, o bruku dar su aukštakulniais bateliais krypavo žymiausių Kauno daktarų, advokatų, profesorių dukros...ir jie patys, nužeminti, nusižeminę...Vėliau, jau tose siaubingose kolonose varomos aukštakulnių neavėjo...

Dar - apie siaubingą ankstyvo, nepaprastai gražaus vasaros rytmetyje pasigirdusį klyksmą, siaubingą klyksmą, atsklidusį iš Vilijampolės pusės. Iš Žaliakalnio salkės matėsi Neries sala prie geto. Jame vokietis su šautuvu vaikė du nuogus jaunus žmones - merginą ir vaikiną... Po kurio laiko nušovė juos. Abu. Vėliau kūnus paėmė geto gyventojai. Tyliai.

Kažkur skaičiau, o gal tik girdėjau, kad okupuotoje Olandijoje (gal Belgijoje) vokiečiams paliepus žydams prisisiūti geltonas žvaigždes, jomis "pasipuošė" visi piliečiai... Mitas tai, nebuvo to - taip tvirtina mano internetdraugiai...

Kaip ir kiti mitai, kuriuos aš pats sau susigrioviau. Berašydamas šią, šitą rašliavą, kai panaršiau internete.

Izraelyje yra Statybos ministerija. Įkurta 1961 metais, buvo keliasdešimt Ministrų - dabartinis jų Premjeras net kelis kartus, disidentas Natanas Ščeranskis - du metus, kaip ir iš spaudos žinomas politikas Šaronas, nūnai ministeriauja Galant.

Bet anei žodžio apie vilniečius Liubeckį ar Leviną. Kaip ir anei žodžio apie jų įkurtus Izraelyje NSK - Namų statybos kombinatus.
Matyt, mitas tai, sklandęs mūsuose dar nuo Brežnevo laikų.

Golda Mejer (Meir) ne vilnietė. Geležinė Premjerė, nors taip gal nevadinta - tai jos paliepimu MOSADas visame pasaulyje ieškojo, rado ir "sutvarkė" visus 1972 metų Miuncheno olimpiados teroristus. Visus.

Tai, kad iš lėktuvo plika akimi matosi valstybinė siena- kur Izraelis, o kur jau ne... Žalia - tai Izraelis. Nežalias - Palestina, arabai. Gal ne mitas tai. Dabar nepamatysi to - keleiviniai lėktuvai skraido tik naktį. Dėl teroristų.

Kad žydai- išrinktoji tauta, taip Šventajame rašte parašyta , mitas?
Bet ne šventa, Gal ne mitas - kovodami už savo Valstybės sukūrimą, kovojo visomis priemonėmis- pirmiausia konkrečiais darbais, dideliais pinigais, bet nesibodėjo ir teroro aktų.

Veiksmingų, tiesiog parodomųjų jau mūsų laikais. Prieš kelis metus aklinai šalmuotas motociklininkas dienos metu, miesto sankryžoje- viešai beveik gi- vienu šūviu galvon nušovė rusą , mokslininką, atominės fizikos specialistą. Kad nedirbtų Iranui berods. Irane, berods.

"Какие вы счастливы, что незнаете какие вы не счастливы"

"Kokie laimingi jus esate, kad nežinote jog esate nelaimingi" - taip kokiais 1970 metais parašė VISI gretimos grupės vakariniokams buvusi studijų jų kolegė žydaitė, kai emigravusi per metus apkeliavo pasaulį.

Ir aš nemyliu jų. Bet gerbiu.
Taip atsikertu savo internetbičams, amžinuose "pikinių liemenių" ginčuose.

Nelabai jie man atsikerta, kai sakau - bandėm tapti Šiaurės Atėnais, tad melskimės, kad netaptume Šiaurės Jeruzale.
O gal - kad taptume?
Juk tai geriau, nei koks kalifatas.

28207 cdn?

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai negalima rasti reišinos.

Tieji VASIUKI brėžiniai braižyti, matyt, iš kart ant vatmano tušu , gerais rapitografais... O užrašai- visi - tvirtu architekto šriftu, kiek atsainūs , bet vis tik plunksnele. Senoji, dar prieškarinė mokykla.

Braižyta gal reišina, Ilgai internete ieškojau jos foto .
REIŠINA - tai, pasirodo nuo vokiško žodžio (vok. Reißschiene (Reißen 'braižyti' + Schiene 'įtvaras', 'bėgis'))
Naudojama lygiagrečioms linijoms brėžti.
Pilna braižymo kulmanų, nuo paprasčiausių

http://www.fibiura.lt/uploads/Products/product_85/preview_magSzkbr_400px.jpg

iki sudėtingiausių, o reišina tik tokia, kokios gyvenime nesu matęs:

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/ad/Drafting_board_with_T_Square.jpg

Na, negali būt - šitiek ja pribraižyta... Tik pas rusus radau panašią - рейсшина с роликами

http://www.reysshina.ru/images/2b.jpg

Ir tai uždėtą kažkodėl ne taip. Praktiškai mes apsieidavom ir be ratukų - perverdami žilką (valą) per skylutes medinėje liniuotėje.

Prisiminiau kaip keitėsi statybų projektavimo technologija - konstruktorius ant vatmano pieštuku padaro brėžinį, atiduoda kopijuotojai, toji ant to brėžinio uždeda kalkinio popieriaus, prisega knopkėmis, su skudurėliu padengia labai geros alyvos sluoksneliu (siuvamoms mašinoms tepti buvo geriausia), palaukia, kol alyva išdžiūsta ir įtempia kalkę tiek, kad jos kaip ir nesimato.
Tada tušu, reisfederiais braižo tas pačias linijas, t.y. kopijuoja.

http://protatuaz.ru/wp-content/uploads/2014/03/reisfeder-dlya-brovey.jpg

Užrašus, jau šriftu, specialiomis plunksnomis.

http://www.auksarankes.lt/forumas/pics/plunksnos.jpg

Viską tušu, įrankius ne merkiant į tušo bonkutę, o prilašinant į įrankį.
Kruopštus darbas, tik moterys sugebėdavo... užbaigus specialioje štampo eilutėj - pavardė, data, parašas
Tada, dar patikrinimas irgi pasirašant (konstruktoriaus kolega tikrindavo), tada pasirašo konstruktorius, projekto vadovas, grupės vadovas - vienžo valdžia...

Brėžinių formatas - A1, kas reiškia - 594 x 841 mm t.y. ant visos braižymo lentos.
Sudėtingiausia - brėžinių padauginimas, juk reikia ne vieno brėžinių komplekto... Pilnai užbaigtas ir visų pasirašytas kalkes atšviesdavo tokiuose didžiuliuose kopijavimo aparatais ERA :

http://gallery.kvb.lt/sites/gallery.kvb.lt/galerija/main.php?g2_view=core.DownloadItem&g2_itemId=2172&g2_serialNumber=2

Smirdėjo ten berods amoniaku, bet dirbti su ERA galėjo tik KGB patikrinti/pertikrinti asmenys... buvo posakis - "atšviesti ant EROS".

Prasidėjus 1981 metų įvykiams Lenkijoje - SOLIDARNOSC sėkmei padėjo ir gal net nemaža dalimi įvykius nulėmė tai, kad įvairiais būdais jie gavo modernių dauginimo aparatų - gal CANON , kurie nūnai jau irgi raritetiniais patapo.

Tieji VOGEL HOUSING brėžiniai, be jokių štampų/parašų, tik matyt dauginimo metu pačiam kiekvieno lapo viršuje viena eilute mažosiomis raidėmis atspausdinta z.hxxx engineers ltd ir hebrajiškais rašmenimis (tur būt tas pats).

Braižyta rapitografais, gerais ir moderniais:

http://www.ink-images.co.uk/rotring/rapidograph.jpg

Mano diplominio metu -"brandaus socializmo'' laikotarpiu mandriausi studentai turėdavo (ir net kelių dydžių!) - rapitografų, atsiųstų iš "pūvančių Vakarų".

http://www.menomuza.lt/uploads/catalog/product_3540_1.jpg

Į tokį rapitografą reikėjo prilašinti tušo - maždaug taip:

https://i.ytimg.com/vi/jAeyVCNa63A/maxresdefault.jpg

Braižant, tušas jame dažnai uždžiūdavo, reikėdavo staigiais judesiais pakratyti ... o jis man iš rankų ir išsprūdo. Skolintas. Pats brangiausias, ploniausias linijas brėžiantis.

Išsprūdo, aptaškė brėžinį, nedaug, bet įsmigo į braižybos lentą ir siūbuoja/ linguoja...

Lyg šiol prisimenu siaubą - kaip ir iš kur reiks gauti kitą tokį patį. Ar pataisyti - ten gi plonas vamzdelis, o jame - dar plonesnė adatėlė...

AčiūDie - įrankis buvo puikiausios kokybės, ištraukiau iš lentos lengvai, nes ir ji geros kokybės - iš liepos medienos ...kiek pakračiau ir toliau braižiau...

28361 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai viskas kinta "per stipriai"?

Dabar jau nieks nebraižo. Gal net nemoka. Nors turėtų - be braižomosios geometrijos statybos inžinerija tiesiog negalima. Ir architektūra.
Viskas tik kompiuteriais,brėžiniai - planai, skersiniai pjūviai, fasadai, detalūs mazgai, skaičiavimai, sąmatos etc.
Kompiuterinės programos vis tobulėja, tiesą sakant, jau ir neįsivaizduoju kiek toli nueita. Juk prieš gerą dešimtmetį, "kai doleris buvo 4 litai", architektas rodė jo suprojektuoto namo interjerą - "vaikščiojau" po kambarius, "atsisėsdavau/atsiguldavau" ir ekrane matydavau vaizdą būtent iš to virtualaus taško...

Panašūs šuoliai ir skaičiavimo technikoje. Kaip skaičiavo sąmatininkai, tiesą sakant, nežinau. Man darbe tekdavo nemažai skaičiuoti, pagrinde sudėties veiksmai, tad skaitliukas - visada ant stalo, kairėje pusėje ,kaip kairiarankis glumindavau visus ...
Dabar juokinga, bet tie mediniai skaitliukai, ne, gal skaitytuvai- būdavo ir ant direktorių, valdybų viršininkų, net ministro pavaduotojų stalų...

http://skelbiu-img.dgn.lt/1_18_393213339/senoviniai-mediniai-skaitliukai.jpg

Mokėjau skaičiuoti ir mechaniniu "kalkuliatoriumi" FELIKSu, aritmometras tai vadinosi. Ankstyvojoje jaunystėje mačiau lažybas tarp dviejų skyrių viršininkų, kas greičiau suskaičiuos - ar inžinierius ... skaitliukais, ar buhalteris - feliksu. Visi keturi aritmetikos veiksmai.

http://cdn.uber.lt/ng/autos.binaries/1256813296_felik.jpg

Nugalėjo skaitliukais skaičiavęs realizacijos skyriaus viršininkas, tris bonkas statė gamyklos vyriausias buhalteris. Tas lažybas stebėjome kompanija nemaža, o garsai - taukšt patauškt skaitliukai, felikso rankenėlę greit suko buhalteris, sukeldamas irgi nemaža garsų... Degtinė jam apsiėjo 10 rublių, tų naujųjų ...3 x 2,61 ir dar lydytų sūrelių... alga jo buvo gal koks 150 , taigi - apie 120 - 130 į rankas...

Su logaritmine liniuote pirmą kart susitikau būdamas paaugliu, Politechnikume fuksus to mokė kietai ir net labai kietai- pratybos, kontroliniai, namų darbai berods. Ekspromtu - prie lentos medžiagų atsparumo dėstytojas Burneika maudydavo mus net trečiakursius, net diplomantus.
NeduokDie, jei paklaida daugiau nei 5 procentai, sudie stipendijai... Jis sakydavo - gamyboje, objekte neturėsite vadovėlių po ranka, tik bloknotą ir logaritminę kišenėje. Ir galvą, bet ne visi.Tie kur lakstė su tuščia galva paskui tuščią kamuolį, jiems jau nieko cypėj nebereiks po pirmo nugriuvusio namo...

Normali, didžioji logaritminė, patogi ir braižant, apie 30 cm ilgio:
http://www.antikvaraskaune.com/photos/undefined/Logaritm.%20lin.%20IMG_8800.JPG

Kišenėse nešiodavausi tokią mažesnę per pus, apvalios atsiradau vėliau - ji nešiotis tikrai patogesnė:

http://www.pirkis.lt/images/upload/2015/01/imga5002.jpg

Aišku, pradėjo rastis ir elektroninių priemonių - skyriuje džiaugėmės gavę pirmą RŪTĄ, gamino jas SIGMA. Po kiek laiko atsirado antra, gal kiek patogesnė, bet vis tiek tai didelės bandūros...o gal tai buvo VILNIUS:

http://pamirsta.lt/wp-content/uploads/vilniaus-elektros-skaitikliu-gamykla/1-370x259.jpg

Pirmą kalkuliatorių, nedidelį tokį šviesiai rudą šarpiuką gavau dovanų gal 1972 metais. Jį kaip padėką atvežė man skyriaus darbuotoja iš JAV, kur net tris mėnesius viešėjo pas savo tėvą. Ne visai mano dėka, bet nemažai ir mano...

Nors buvau nepartinis, mane - skyriaus viršininką- pasikviečia partsekretorius. Turėjo savo kabinetą - kaip saugumo technikos inžinierius - taip tada vadinosi darbo apsauga. Kalbėdavo tik rusiškai, atsargos majoras, kurį Chruščiovo laikais išleido pensijon. Jis man joks viršininkas, kaip ir aš jam, bet vis tiek mane nustebino, kai kreipėsi per tu, bet vardu tėvavardžiu, pakvietė sėsti, kaip sekasi klausinėti, o po to jau prie reikalo:
- Va, Dainoros charakteristiką tu rašei?
- Taip, aš. O ką, kas nors ne taip?
- Ne, viskas lyg taip, net apie charakterį gerai išsireiškei... O kiek pas tave skyriuje žmonių?
- Su manimi - 7, lyg nežinotumėt, Semion Petrovič - sunerimstu aš, negi etatų mažinimas vėl ar ką - Aš, pavaduotoja, du vyresni inžinieriai ir trys...
- Tai kaip tu išleidi Dainorą atostogų, net trims mėnesiams?! Vienas žmogus gi - tai 15 procentų skyriaus! O kiti atostogų negaus...
Dašuto man nušvito- tai jis ar jie nenori Dainoros Amerikon išleisti. Apsimetu visišku naivuoliu, taigi mes skyriuje visi susistygavom, o Dainora gi visą vasarą dirbo. Viską apgalvojom,,,
Ilgai mane visaip įtikinėjo, kol galų gale neišlaikė:
- Pašiol ty na... !!! Vse vy odinakovyje.

Panašiai bandė pakalbėti ir tresto valdytojas, bet ne taip įkyriai - Dainoros vyras dirbo ministerijoje nemažu viršininku.
Prieš tai su ja sutarėm, jei kas - lai bus du, ne trys mėnesiai.
Apiforminom du mėnesius, Dainora grįžo po keturių...

Puikus buvo kalkuliatoriukas, visi pavydėjo, aš saugojau ir didžiavausi.
Neilgai, nes po kelių metų pradėjo masiškiau gaminti "Электроника", jie tobulėjo,

Svaičiojom keliese, būtų gerai kalkuliatorių prie rankos prisirišti:

http://netdna.webdesignerdepot.com/uploads/vintage_tech/seikowrist.jpg

Jei rimtai, tai toks buvo svajonė - turėt vą tokį cūdą:

https://i.ytimg.com/vi/uuOdvvZ1m38/maxresdefault.jpg

Dabar - tikrai juokingos tokios suaugusių, subrendusių žmonių svajonės...

28421 cdn

Juozax

erla
erla portretas
Offline
Last seen: prieš 3 savaitės 2 dienos
Joined: 2012-02-28 12:29

Skaitau ir kaifuoju. Nukėliai į jaunyste.

2001 Škoda Octavia Combi 1.9 TDI
2007 Škoda Octavia Combi 2,0 TDI
2018 Škoda Kodiaq 2,0 TDI CR, 110kw

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Erla, dėkui ir - tada pačiam turėtų būti girdėta :) tai:

Kur tu, jaunystę, pasidėjai?
Ir kuom man pasidžiaugt,
Kai neapykantos daugėja,

O meilės vis mažiau...
.....
.....

Nedaug gyvenimo beliko
Iš mus gražių kalbų,
Ne vien beržams ant lauko pliko
Pavasarį žvarbu.

Jonas Strielkūnas, 1984

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai iš naujo pradėti nesigauna...

Įsiminė tokia aiškiai vakarietiška karikatūra, berods lenkų žurnale perspausdinta...
Stalas, ant jo penki kalkuliatoriai, sėdi vaikėzas, o jo motina sako:
-Va, ant stalo penki kalkuliatoriai, du paimu, kiek liks?

Taigi, tie supuvę Vakarai, vaikai jau nebmoka iki 5 be kalkuliatoriaus suskaičiuoti, o juokas tada neėmė, pyktis, na, gal piktas juokas... Visi buvom girdėję apie kibernetiką - lže nauka...

Taigi, puikavausi savo kalkuliatoriumi, va šitas išdirbo 35 metus su tomis pačiomis baterijomis, aš nepamenu, kuo maitinosi manasis:

http://x2.cdn02.imgwykop.pl/c3397993/link_20z1Jy28CDUtEJ5c4GLx9hFAsjh0B6Eu,w300h223.jpg

Neilgai, liod tronul i v SSSR...

Neatsimenu, kada išgirdau žodį KOMPIUTERIS. Buvo ESM - elektroninė skaičiavimo mašina. ЭВМ- Электронно-вычислительная машина
Kažkuriam baigiamajam kurse reikėjo lygtį užprogramuoti, ant perfojuostos, berods, žybt ir lygtis išspręsta... "rankomis" reiktų gal savaitės darbo. VISI tada turėjo vieną ESM , užimančią gal du kambarius..

Gal po kelių dešimtmečių galėjau ir aš įsigyti kalkuliatorių integruotą į laikrodį... bet jau tokio nelabai reikėjo - darbus dirbau kitokius...

Taigi, apie laikrodžius.. TSRS laikais jie buvo vertinami, ypač POBIEDA, gana brangūs, pirmą savo laikrodį pirkau už 32 rublius, tai beveik dvi stipendijos Politechnikume.

Man jį autobuse nusegė meistriškai kažkoks niekadėjas - kišenvagis, pamenu grūstį autobuse, išlipęs negaliu patikėti - nėra. Ne tiek laikrodžio gaila, kiek jo mandros išvaizdos - ciferblate - tik linijos, jokių skaičių:

http://static.newauction.ru/offer_images/2015/08/12/10/big/Q/QN9oKqVb5zu/chasy_zolotye_polet_29_kamnej_583_sssr_na_khodu.jpg

Susitaupęs nusipirkau panašų, bet su banaliais skaičiais, nieko baisaus - parašiau laišką gamyklai ir po kokio mėnesio gavau ciferblatą. Tik su linijomis, jokių skaičių. Laikrodininkas niekaip negalėjo suprast - ko aš iš jo noriu...

Neilgai ir tas man tarnavo, vis sustodavo, kol nepradėjau nešioti neįprastai - ant dešinės rankos, "ne dėl mandrumo, o kad aš kairiarankis"...

Labai man patiko Klaipėdoj komandiruotėj pamatytas keturkampis LUČ, teko pasiskolinti iki algos 42 rublius :

https://64.img.avito.st/640x480/609092064.jpg

Ne toks varganas, nes naujas.
Ant rudo/juodo dirželio visada užsidėdavau kalendoriuką, tik kitaip kiek - "žemiau" prisukimo rankenėlės:

http://ic.pics.livejournal.com/skif_tag/19770500/342578/342578_900.jpg

http://ic.pics.livejournal.com/skif_tag/19770500/343058/343058_640.jpg

Mados laikrodinės anų laikų tokios maždaug buvo - saugančios nuo prakaito, sutrenkimų, storais dirželiais, net su mini kompasais:

http://ic.pics.livejournal.com/skif_tag/19770500/1380451/1380451_900.jpg

Matyt, varganai mano tas kvadratinis atrodė, vieną pusiau jubiliejinę -35 -tą gimdieną gavau dovanų iš bendradarbių/pavaldinių tik ką pasirodžiusį superdeficitą:

https://28.img.avito.st/1280x960/2777718028.jpg

dar šlykštesnį, tiesą sakant, bet patogų - kine galima pasišvietus pažiūrėti ne tik kiek valandų, bet ir kas po kojomis...

Patyliukais, kaip tik pakeitęs darbą vėl tokį maždaug, jau irgi ne mechaninį, berods:

https://3.bp.blogspot.com/-uIvQ_DltLlQ/V7OQsVxqcMI/AAAAAAAAAYc/BW-FebAUkL07-3tgc2myWFE19Rb8oZutQCLcB/s640/%25D1%2

Ant rimto jubiliejaus vėl gavau iš bendradarbių, savosios chebros, maždaug a la komandirskije, kažką panašaus 1995 m:

http://i3.otzovik.com/2011/03/10/58489/img/89684635.jpg

Apie 2000 metus sau pasidovanojau tokį, kokio širdis geidžia, artimiausio šitam Tėvo smetoniškam,prieškariniam:

http://image1.thematicnews.com/uploads/images/00/00/41/2014/08/20/dd05352429.jpg

Buvo keli modeliai brangesnis - virš 500 litų, toks baroko/rokoko:

http://www.bestwatches.su/files/iblock/ac9/1470844929.4203_etalon.jpg

Pirkau panašų- su romėniškais skaitmenimis, be ornamentų, bet irgi - sidabro korpusu, taigi, neblizgų, matinį, maždaug tokį. tik ...POLJOT:

https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/736x/1a/a9/50/1aa950824e47dd67e66bea3477b0bebd.jpg

Po kelių metų ekskursijoj Amsterdame su juo sublizgėjau, kai brangakmenių salono pardavėjas, rusas, visų akivaizdoj patvirtino- taip, taip už tamstos laikrodį galiu duoti 2, gal net tris šituos su akmenukais:

https://s01-lt.vinted.net/images/item_photos/241/030/261/162030142.JPG?1408111135
Aišku, akmenukų, svarovskių kaip dabar sakom ten mažiau buvo, bet mano markė ekskursantų tarpe pakilo,

Tas sidabras patamsėjo, bet cinkelį pagauna mažai kas, tik laikrodininkas AKROPOLYJE , toks nedidukas, keisdamas batarėjites gėdino mane - taigi, išeiginis čia laikrodis, o dirbat su juo gal net fizinį darbą, iš dirželio, beje, visai prasto, matau.

Keli metai iš vis nesinaudoju juo, ne dėl to, kad - LAIMINGI LAIKO NESKAIČIUOJA. Kaip ir dauguma, naudojuosi pažanga.

Įdomiausia, kad tik dabar sužinojau - perestrojkos metais buvo gaminami tokie -vietoj 12 (pabaiga) O (PRADŽIA!!!)

http://www.watchthespace.ru/wp-content/uploads/2015/12/9468494.b9ls9f1z58.W330-300x300.jpg

Deja, gyvenimą iš naujo pradėti bandė gal visi, gavosi- kaip visada.

28697 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai norisi

pradėti iš naujo... geriausia, aišku- gyvenimą. Arba bent sportuoti - nuo pirmadienio. Mesti rūkymą. Susitvarkyti popierius...

Matyt, tokios mintys aplanko ne vieną žmogų. Normalų, na, tokį paprastą. Teko sutikti išimčių, tokių sukoncentruotų, siekiančio tikslo kryptingai, dažniausiai- be jokių skrupulų ir sentimentų...skaitančių tik techninę literatūrą, nežiūrinčių jokių filmų - tik dokumentiką ...

Pradėt iš naujo - tai pirma juodraštis, po to jau tik švaraštis.. Deja, gyvenime rašomas švaraštis. Iš kart.. Su visais kliaksais.
Net žodis pats "ŠVARAŠTIS" man ekrane dabar raudonai pabrauktas, reiškia kalbos mūsų gestapui netinkąs.
Žodis "JUODRAŠTIS" kažkodėl nepabrauktas.

Gyvenimas siaubingu greičiu lekia, atnešdamas vis daugiau naujovių. Lekia lyg tai pirmyn, bent jau technikos atžvilgiu.

Tolimais pirmaisiais mano darbo metais, toks bendravardis, gimęs kaip ir aš, prieš pat Juozines - kovo 18, davė nepaprastai vertingą patarimą:

-Visada gerai sugyvenk, pamalonink bent komplimentu ir tai - kasdien! - sekretorę, mašininkes, teletaipistę ir valytoją.

Tai gal pats vertingiausias konkretus patarimas man gautas per visą gyvenimą.
Planavimo skyriaus viršininkas Juozas M., lygiai dešimt metų už mane vyresnis, nepaprastai panašus į tuometinę estrados superžvaigždę Muslimą Magovajevą :

http://www.annagerman.senat.org/Literatura/MuslimMagomaev.jpg

Dabar rašytume Mahomajev'as. Taip ir norisi prikabinti jo dainą...

Juozas M. - pramušdavo reikiamus rodiklius ne tik mūsų ministerijoje, bet netgi važiuodavo - ir gana dažnai- į Maskvą, padėti pramušti tuos rodiklius jau pačiai ministerijai. Visada sėkmingai. Tą pajusdavome visi savo kišenėmis - ketvirtinėmis premijomis, kurios siekdavo 40 procentų mėnesinės algos.

Tai jo atvežta kava kvepėdavo mašininkių kambariuke ar pas sekretorę.
Jis visada švariai, šviežiai nusiskutęs, kasdien keičiamais marškiniais, kasdien vis kitu madingu kaklaraiščiu, kasdien išsilyginęs kelnes, puikiai gulinčiu švarku... Tik man kartą, po gero baliaus išdavė to švarko paslaptį - iš vidinės pusės priklijuotas labai plonas minkšto porolono sluoksnis, kažkur Maskvoj siuvėjas žydelis siuvąs mundurus tik admirolams tai padaro...Užtat guli kaip nulietas ir nesiglamžo.
Nors - gal traukė per dantį mane - "salagą". O gal ir ne - juk būtent Maskvoj buvau nusipirkęs būtent tokio tipo medžiagos žieminę striukę. Chaki spalvos, neįtikėtina, bet vietinės gamybos. Ne lenkų, čekų, vengrų ar jugoslavų - tai jų gamybos rūbais, batais vaikščiodavome...

Dabar jau ir tokių profesijų - mašininkė, teletaipininkė - nebėra.

Tarybų sąjungoje visada - Stalino, Chruščiovo, Brežnevo laikais visos spausdinimo mašinėlės buvo suregistruotos KGB - siaubą keliančiame saugume, kuris kaskart pasikeisdavo pavadinimą:
ČK - ypatingoji komisija.
OGPU - jungtinė valstybės politikos valdyba,
NKVD - vidaus reikalų liaudies komisariatas - iš čia tie enkevedistai mėlynkepuriai.
KGB - Komitet gosudarstvenoj bezopasnosti.

Jie turėjo specialistus, kurie žinodavo kur - kokia spausdinimo mašinėle atspausdintas bet koks raštas. Kiekviena mašinėlė turėjo savo stilių, kokios nors vienos raidelės kiek kitokį vaizdą ar kažkaip panašiai. Nebuvo tada visagalių kompiuterių, gal kagėbistai kokį mechaninį prietaisą turėjo ar sistemą net, nes nustatydavo.

Privačiai žmonės turėti spausdinimo mašinėlę galėdavo tik su KGB žinia ar leidimu. Tai nepaprastai retas dalykas - rašytojai koki ar akademikai tą teisę turėjo.
Lietuvoj KGBistams gal sunkiau sekėsi, nes nemaža mašinėlių liko pas žmones nuo prieškario...

Toji mašinėlė taip atrodė:
http://zuskin.com/photos/Edmonton/082.jpg

va, čia matosi "plaktukėliai" su raidėmis:
https://30.img.avito.st/640x480/2298330930.jpg

čia matosi deficitinė juostelė, nuo jos priklausydavo pirmojo egzemplioriaus kokybė:
http://20th.su/wp-content/uploads/2014/06/pishushhaya_mashinka_Moskva.jpg

Geros mašininkės sugebėdavo per kalkę atspausdinti iki 6 egzempliorių rašto. Berods. Daugiau - tik ant plono rūkomo popieriaus.

Pasirodė elektrinės mašinėlės, platesnės - A3 formato, gal dėl lotyniško šrifto, daugiausia vokiškos - VDR gamybos:

http://22-91.ru/upload/images/market/45/90/09c1d5a869934b5b9502b941081d1328784019.jpg

Paprastai įstaigose būdavo dvi mašininkės - spausdint lietuviškai ir rusiškai. Mašinėlės irgi dvi atskiros, ilgainiui jos patapo universaliomis, perjungiant klaviatūrą рус arba лат - į rusišką arba lotynišką.

Tai va, pas tas mašininkes - šusnys rankraštinių dokumentų, kuriuos reikia atspausdinti, visi skubūs, tad kai kurie su valdžios vizomis dėl spausdinimo skubumo, tarškesys, net garsą slopinančios medžiagos nepadeda.
Pekla tokia, jos išvargusios, algos - pačios mažiausios, piktos, nes rankraštis derinant subraukytas, rašysena kai kuri sunkiai įskaitoma...

Man, šventai vykdančiam Juozo M. patarimą - visada pirmoje eilėje, ne iškart, bet po pusvalandžio juodraštis tapdavo puikiai atspausdintu švaraščiu, belikdavo pavizuot ir - "ant parašo"

28745 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai viskas užsimiršta...

Dar vienas jau užmirštas daiktas - teletaipas*:

https://otvet.imgsmail.ru/download/ee9d5c3b7aea573b610de43a52723883_i-2520.jpg

*Teletáipas [↗ tele... + angl. type — spausdinti], raidinis telegrafo aparatas, turintis panašią į rašomosios mašinėlės klaviatūrą; informaciją siunčia ir priima; priimamas pranešimas automatiškai užrašomas.

Dešinėje - telefono diskas, kairėje - spausdinimo klaviatūra, virš jos langelyje atspausdinto teksto popierinis variantas - du egzemplioriai iš rulono su kalke, per vidurį - toks daiktčiukas iš kurio išlįsdavo perfojuosta.
Tąja perfojuosta buvo galima naudotis daug kartų perduodant tą patį tekstą ne vienam adresatui.

Stalčiuose - "papkės" su chronologine tvarka susegtomis teletaipogramomis - rankraštis su parašu bei vizomis ir atspausdinta, t.y. perduoto dokumento kopija.
Viskas po darbo valandų užrakinama ir užantspaudojama, bet priėmimas vyksta, netgi būtinai patikrinama, kad būtų užtektinai specialaus popieriaus rulone.

Tai matyt dar iš Lenin'o revoliucinių priesakų - užimti ir kontroliuoti pirmiausia paštą, po to gelžkelį,laikraščius, bankus...

Kiekvienos teletaipogramos apačioje apart datos ir laiko užrašyta iš kur ji perduota, kas ją perdavė ir kas ją gavo. Tie siuntėjai/gavėjai savaip užkoduoti, pvz. передала СВАЯ ИОНАЙТЕНЕ приняла БАЛКА КАТИНАЙТЕ reiškė, jog perdavė Jonaitienė iš teletaipo aparato kodu ''poliai", priėmė Katinaitė iš "sijos". Berods, kodas negalėjo būti ilgesnis už 6 raides, netrumpesnis - 4. Viskas tik rusų kalba.

Kažkuriais metais išėjo į pensiją teletaipininkė, bjauri tokia boba, rusė frontininkė, jai prisigerindamas pasveikindavau ir su vasario 23 - čia - Armijos diena.

Baigusi proftechmokyklą atėjo jaunutė mergaičiukė su mini sijonėliu. Mano darbuotojas Volodia, mergyšius toks vis ten ir ten. Aš irgi dažniau nei reikia- parsivaryti savojo Vladimir'o Vasiljevič'iaus, taip mes jį juokais vadindavom. Tėvavardžiu būti vadinamam pas rusus ne taip paprasta, reikia užsitarnauti. Taip jį vadindami savotiškai jam "keršydavome" už tą tėvavardžiavimo madą, tai grynai sovietizmas 1940 metais Lietuvon atėjęs kartu su Raudonąja armija. Net pasuose įrašydavo ne Aleksandro sūnus, o Aleksandrovičius...

Tai va, tas Vladimir Vasiljevič netyčia užkabino vieną knopkę klaviatūros apačioje ir gavo pylos, nes tuo metu priimama teletaipograma rusišką tekstą pradėjo spausdinti lietuviškai.
Pasirodo, toji knopkė - šrifto keitiklis - РУС /ЛАТ

Kitą dieną su Volodia parašui prakišom vyr. inžinieriaus nurodymą visoms gamykloms apie kviečiamą gamybinį išplėstinį pasitarimą... Visas tekstas su dienotvarke - lietuviškai. Vyr. inž. Edmundas Č. kiek nustebo, bet pasirašė. Juk šiaip posėdžių protokolai, raštai buvo rašomi tik lietuvių kalba. Nebent raštai kokie į NIIŽBą Maskvon...

Teletaipgrama lietuvių kalba labai nustebino visas gamyklas, o jos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje...beveik visi direktoriai pasiskambino įsitikinti ar tai tikras iškvietimas...

Dar už dienos Volodia papasakojo, kad gavo pylos, ką ten pylos, 3,14zduliai su visais matais.
Partsekretorius rusas rusui nepartiniam ir jau nekomjaunuoliui - "C Иозаса сам понимаешь- спрашивать нечего, но ты, мать твою !!!!! ... "
Partsekretoriaus matus girdėjo visi gretimame kabinete besidarbuojantys bendradarbiai tokiomis visai normaliomis pavardėmis keistu sutapimu visada prajuokinančius - Šakalys, Pagalys ir Nešakočius.

28791 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai

yra jau visai užmirštų, kai kam net nematytų ir laidinių telefonų, ne tik taksofonų :

http://data4.gallery.ru/albums/gallery/156685-f41a1-33990781-.jpg

http://www.radioscanner.ru/uploader/2008/taxofon__003a.jpg

Vienu laiku jaunimas pradėjo masiškai vogti iš jų dinamikus, tad telefonininkai į ragelį dėdavo kažkokią piliulę su dažais, kuri sprogdavo atsukus gaubtelį.

Šis - "direktoriaus" be abejo matytas, bent jau kinofilmuose, visada juodas, būtent toks:

https://16.img.avito.st/640x480/998511816.jpg

Tokio niekad neturėjau, net skambinti gal neteko, pasirodo - tai koncentratorius, turėjęs ne vieną funkciją:

http://img-fotki.yandex.ru/get/9800/196950070.13/0_c6a0a_2c8abb8a_XL.jpg

Apart "miesto" laidinių telefonų, didesnė kiek įmonė turėdavo savo vietinį tinklą, tai tie patys diskiniai telefonai, tik dvi ar triženkliai numeriais.
Vadovo numeris - pvz. 301, vyr.inž. 302 ir t.t., bet ilgainiui pas juos atsirado лkomutatoriai - tokie, kuo toliau tuo mandresni:

http://www.radioscanner.ru/uploader/2008/hlam_016.jpg

http://zaporozhye.avizinfo.com.ua/content/files/ukraine/201203/f_pskov-25_20120803175302.jpg

20 abonentų, pavaldinių, kiekvienas jų turi tik po tokį:

https://30.img.avito.st/1280x960/1627682930.jpg

arba tokį- mandresnio dizaino:

http://img-fotki.yandex.ru/get/93949/11206178.aaa/0_11956b_a60d071c_orig

Čia kažkokio partinio bonzo kabinetas - daug vyriausybinio ryšio, bet nėr komutatoriaus - matyt keli padėjėjai apart sekretorės yra :

http://img15.nnm.me/c/7/9/d/0/e61d12474cb2613b543ab9b49a0.jpg

Ant jo stalo be abejo ir toks - vyriausybinis - yra:

http://img-fotki.yandex.ru/get/5643/205480.c9/0_aca39_c851f3e0_orig

Gal net toks - iš paties Kremliaus.

Čia PIRMĄ kartą pamačiau anot populiaraus tais laikais anekdoto apie XXI a, enciklopediją "vieno tokio nežymaus XX amžiaus politinio veikėjo, gyvenusio Alos Pugačiovos laikais" foto be ordinų/medalių:

http://www.078.com.ua/upload/blog/a262c15f84362528e3a1140da076bd36.jpg

Gaila, neradau paprasto skyriaus viršininko darbo stalo foto, ant jo panašus skaičius telefono aparatų - miesto du, vietinis, tiesioginiai - pirmojo vadovo, vyriausiojo inžinieriaus, dar keli - vadovo pavaduotojų, taigi mažiausia 7, dažnai skambėdavo keli, labai retai - visi iškart.

Tai- amerikoniška sovietinio darbuotojo (topmenedžerio, kaip dabar sakytų) foto karikatūra, aniems net nedašuto - jog rageliai tie - būdavo paprasti, netgi ne visi su spiraliniu laidu:

http://russia-travel-guide.com/tips/images/russia-tourist-tips-cheap-calls-1.jpg

.
Buvau įpratęs vieną ragelį laikyti būtent taip, petimi prispaudęs...

Kartais, rankas ant sprando užsinėręs, uždainuodavau:

-S každnim dniom vsio radostnėje žit...

Gavau net pastabą, kad tai patyčios iš sovietskoj pesni, sakiau - ne, eto narodnaja že pesnia... liubimoja moja...

28863 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai nežinai gera tai ar ne...

Kas dar dabar primiršta? Juk buvo visai idiotiškų, (o gal kaip tik gerų?) dalykų...

Pvz. gamybinė mankšta, kasdien per radijo tašką 11 valandą muzika ir komandos , darbo vietose...
Kabinetuose:

http://img-fotki.yandex.ru/get/55/161056488.3d/0_8b165_1ea401a4_orig.jpg

Buhalterijose:
http://20th.su/wp-content/uploads/2014/07/proizvodstvennaya_gimnastika02.jpg

Cechuose:
http://gaspiko.ru/upload/1445415571.44.jpeg

Net kolchozo fermose:

http://img-fotki.yandex.ru/get/6112/161056488.3d/0_8b15c_a578fe5e_orig.jpg

http://image2.thematicnews.com/uploads/images/00/00/41/2013/09/12/990e3879cf.jpg

Lietuvoje į tai buvo žiūrima įvairiai, mūsų gamyklose ir statybose darbininkai tikrai nebuvo verčiami gimnastikuotis, bet komandiruotėse teko matyti visko, net viešint Kijeve patiems prisidėti...tresto valdytojo kabinete.

Na, ne visur rimtai tai buvo daroma, filmuose kiek pasišaipoma:

https://myklad.org/posts/032dobslePtcLjzpaZ5bxhldzIe6KDppmZeJulkp2ksKLLl9DVeWpnqpixoIepndCBntWPz3WGppWXm6d5ZWvVw3raw9w/proizvodstvennaya-gimnastika-1.jpg

Gamyklose, susivienijimuose buvo "sportruko" (sporto metodininko) etatas - ne vien tosioms gimnastikoms, bet ir sporto inventoriumi, sąskrydžiais, turnyrais, spartakiadomis, turistiniais žygiais rūpintis.

Siekta tikrai gero tikslo. Gaudavosi įvairiai.

Įdomu buvo viešint viename iš Pamaskvio Zolotoje kolco tokiame miestelyje - GUS CHRUSTALNYJ - kai gelžbetonio gamyklos direktorius pasakė:
- Gus chrustalnyj zapil. Tolko vid delajem, čto rabotajem- ir pamatęs mūsų ištįsusius veidus pridūrė - Obkom ob etom znaet. Nas vospytavajut na kovre. Rakom, matj tvaju...

Tas stiklo gamintojų miestelis , Krištolinė žąsis, užgėrė, nes šventė Dien pobiedy. Pergalę nuo gegužės 1. Iki 10 ar net 11. Po to - atidirbdavo ir dvigubai... Ilgai. Kol Nauji Metai. Sekantis užgėrimo maratonas- nuo Novij iki Novij/Staryj- God...

Visuose kabinetuose privalomas (dėl civilinės gynybos) radijo taškas - tai laidinis radijas:

http://img29.olx.ua/images_slandocomua/180273199_2_644x461_radiotochka-elektronika-204-fotografii.jpg

Trys programos, viena rusiška- MAJAK kaip ir pramoginė.
Aplamai, irgi siekta gero transliuojant klasikinę muziką, kartais - gerą džiazą,o estradą - na, tikrai ne bitlus ar rolingus...

Dar viena gal keistenybė- kabinetuose, aktų salės tribūnoje grafinai su vandeniu, šalia kelios stiklinės ant padėklo:

http://ic.pics.livejournal.com/stafford_k/14515829/290848/290848_original.jpg

Toji stiklinė ne tokia jau ir bjauri, tai žymiausios skulptorės Muchinos kūrinys:

http://20th.su/wp-content/uploads/2010/05/stakan.jpg

Dar vienas atributas - nedegama spinta, lyg seifas:

http://absolute-kz.narod.ru/seif.jpg

Toks, tik žalias, stovėjo mūsų skyriuje, o daug didesnis irgi žalias - kadrų skyriuje su visomis asmens bylomis, mobilizaciniais ir kitokiais sąrašais.
Mes savajame gi laikėm visai neblogų stikliukų rinkinį... kuom nustebindavom svečius iš Rusijos, ten tik stakanai...

Vandenį kavai ar arbatai užvirindavome valdiškuose "čainikuose"
http://bosonogoe.ru/uploads/images/e/5/6/0/1004/c4fd25e4a2.jpg

Vėliau, pasirodžius jau tik kavai virti, tai pirkome susidėję...
http://forum.tomsk.ru/attaches/1467725/30053587/13716583683213.jpg

Lyg šiol gaila būtent šitos kavavirės, mano asmeniškos:

http://savok.name/uploads/prislannoe/5776.jpg

Dviems tik puodeliams, kava gera būna užplikius ją 105 laipsnių temperatūroje kas įmanoma tik su garais po spaudimu, tai ekspres praktiškai kava.

Dar būtini sovietiniai atributai:

http://partizansk-vesti.ru/wp-content/uploads/2016/08/5.jpg

Pereinamoji Raudonoji vėliava - pas valdytoją už nugaros, mums tik premijos, o vimpelai skyriuje tik už sportą, taigi žalgirio spalvomis išmarginti.
Vado portretas - privalomas visuose kabinetuose, mūsų - Karlas Marlas, taip netyčia pavadinom socialistinio turto inventorizacijos sąraše Karlą Marksą.
Tas turtas, ne tik stalai/kėdės spintos/spintelės, bet ir :
Direkolas:

https://29.img.avito.st/640x480/2563392129.jpg

Papkė:

http://www.buhgalter.com/upload/iblock/3c0/3c08d33088f9e69f5b93f792460fbdb9.jpg

Odinė papkė dokumentams susidėti:

https://04.img.avito.st/1280x960/2233840104.jpg

Odinės papkės, aplankalai Lietuvoje buvo gražūs - Dailės kombinatuose pagaminti:

https://galerijalyra.files.wordpress.com/2010/02/33.jpg

28905 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai švonderių/šarikovų daug, o Profesorių maža...

Visiškas debilizmas sovietmečiu - vadinamoji vaizdinė agitacija. Ant sienų, stogų, stulpų - visur , net cechuose- pakabinti lozungai. Jie matyt atsirado politinėje kovoje, bet kam reikalingas ir už ką agituoja užrašas - taigi pati vienintelė partija už save:

http://ic.pics.livejournal.com/mursernik/19132675/556940/556940_original.jpg

Šis - stacionarus, lakoniškas, naktį švytįs...

Gėda, bet būtent toks buvo ir Kaune, (ant Prisikėlimo bažnyčios!) aukščiausioje, matomiausioje vietoje - tuomet ten buvo Radijo gamykla:

http://www.prisikelimas.lt/files/Image/istorija/1940-1988/gamykla01.jpg

Bet dauguma, be galo perkrauti, primarginti kokiais trimis-keturiais skirtingais šriftais, ant raudonos medžiagos nuo to raudonumo net žalia akyse:

http://im4.kommersant.ru/Issues.photo/CORP/2013/11/06/KOG_015889_00003_1_t210.jpg

Gal mėgdžiojo vokiečius? Tik perkraudami, nes fašistinė agitacija savaip graži, jaučiasi, jog jų vadas su lozungu "Ein Volk, ein Reich, ein Führer" - dailės mokslų ragavęs :

http://i.dailymail.co.uk/i/pix/2012/01/12/article-2085509-0F6BAD9100000578-941_964x614.jpg

Mūsuose tam "paradui" irgi dailininkai vadovavo, mūsų parteigenosse bonzų tribūna demonstracijoms priimti visada skirdavosi nuo kitų, man rodos, ne vien raudonos spalvos joje būdavo:

http://media.bernardinai.lt/o/d3902d57f67b0d2d6b0179e1de5d6a0ab3149866.jpg

Bent jau neaukšta, nenutolusi nuo liaudies:

http://www.viv.lt/images/big/z7.jpg

http://www.viv.lt/images/big/vu4-35.jpg

Aš neprisimenu, bet seni vilniečiai pasakoja, kad ant Vilniaus NSK (Namų Statybos Kombinato) kabėjo šūkis apie tai, jog jau ši karta neišvengiamai gyvens komunizme:

http://s00.yaplakal.com/pics/pics_original/0/7/9/4662970.jpg

Ta agitacija paplisdavo visur, kur nugalėdavo "taikus sambūvis", čia jau mūsų laikų skoningai padaryta parodija:

http://www.yaroslavova.ru/images/news/2010/11/09/11.jpg

Svarbiausias šūkis"VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!", kartojamas ant herbo, ordinų, medalių, ant visų svarbių raštų, tikrai turėjo prasmę ir plito visame pasaulyje. Nedaug trūko iki to:

http://www.jokeclub.ru/imgshare/171_88_chervonec.gif

Dievas apsaugojo? Hitleris tikėjo į Apvaizdą, kuri, ačiūDie, jo neapsaugojo, šūkis VIENA TAUTA,VIENA VALSTYBĖ, VIENAS VADAS irgi nepadėjo:

https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/564x/01/96/84/019684d2c67b9461b02d395cf86e651c.jpg

nors vokiečiai tada buvo tikrai vieningi:

https://i.ytimg.com/vi/5qviUjqBT0U/maxresdefault.jpg

Kijeve būdamas neišdrįsau paklausti ar tikrai ukrainietiškai svarbiausias TSRS šūkis skambėjo taip:

HOLODRANCY, HEP DO KUČI!

Tada Kijeve buvo tik viena ar dvi mokyklos ne rusų kalba.

Tąsias agitacijas vaizdines, nuvertėjusias būtent dėl pernelyg didelio kiekio skatino VISUR tokie visur esą Švonderiai su savo kompanija ir kampanija:

http://smart-lab.ru/uploads/images/01/60/77/2014/10/19/68e788.jpg

O paklusnių Šarikovų pilna irgi visada bei visur:

http://www.segodnia.ru/sites/default/files/styles/50/public/articles/2014/02/26/shari26-02-14.jpg

http://dnatree.ru/wp-content/uploads/2016/02/bfd92b0f47963e18a39dd63bb99623e2.jpg

Profesorių, tikrų Profesorių - visada ir visur maža:

http://www.pravoslavie.ru/sas/image/101903/190337.p.jpg?0.8587296560872346

28977 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai gerais norais kelias į pragarą grįstas.

Sena, tikrai ne sovietmečio patirtis.
Sovietmety buvo keisčiausių dalykų, sveiku protu nei tada, nei dabar nesuvokiamų.

Pvz. ГОСТ - valstybiniai standartai. Nepaprastai griežti, ant kiekvieno jų užrašas, kad Несоблюдение стандарта преследуется законом - Standarto nesilaikymas baudžiamas įstatymu.
Be to, juos dauginti perspausdinant griežtai draudžiama. ПЕРЕПЕЧАТЬ СТРОГО ЗАПРЕЩЕНО. Tiesą sakant, dabar tik pagalvojau - logiška, žinom kaip kisdavo senoviniai rankraštiniai tekstai be galo juos perrašinėjant.

http://ogvsg.narod.ru/information/o_gravitoplane_vsg/f/img/gajki_barashki_gost_3032_76_p1.gif

GOSTai su smulkiais reikalavimų aprašymais, brėžiniais- tagi- daugialapiai.
Kiekvienam gaminiui, nustatytais terminais vis atnaujinami:

http://ic.pics.livejournal.com/tooltip/14906597/65200/65200_original.jpg

http://demiart.ru/forum/journal_uploads/j22300_1205871128.jpg

Teoriškai, aišku - siekta tvarkos ir kokybės, praktiškai gi toji produkcija nuo GOSTinių reikalavimų skirdavosi kaip diena nuo nakties.

Kaip ir vadinamoji Stalino KONSTITUCIJA - teoriškai gal puikiausia visame pasaulyje, joje visos laisvės, net respublikų išstojimas iš TSRS, gyvenime gi...
Ne veltui BBC savo sąmojingoje serijoje Anegdoty Warszawskie šaipėsi - "Kapitalizme žmogus išnaudoja žmogų, o socializme - atvirkščiai"

Apart prekių pastovių "laikinų nesklandumų" t.y. pastovaus deficito dar ir kokybė jų apgailėtina.
Bet vėl- tai visai nereiškia, kad visa produkcija buvo visiškai bloga.
Netgi kai kurių taip vadinamų liaudies vartojimo prekių kokybė nelabai atsilikdavo nuo vakarietiškų - pvz. rankiniai laikrodžiai, foto aparatai, na ir - degtinė, vodka rusų kasdieninė. Aišku užsimerkus prieš ... dizainą.

Visiškai atsilikta kompiuterių srityje ir tai tik todėl, kad kažkokie švonderiai anoniminiai įkalė į galvas politbiuro nariams, kad tai lženauka - melagingas mokslas.
Vėlokai suprato tai, bet suprato. Tada net tkri humoristai pradėjo kritikuoti tuos pačius mokslininkus/inžinierius:

http://ic.pics.livejournal.com/mi3ch/983718/5856103/5856103_original.jpg

Karinėje ir kosmoso produkcijoje vis tik lženauka nedaug sutrukdė pašiurpinti net ir amerikonus , kurie saugiai jautėsi už vandenynų/marių. pirmu sputiniku ir pirmu kosmonautu. Visi išmoko žodį SPUTINIK taip ir nesužinoję, kas ta kuskina matj

http://stop-book.com/upload/parser/images/69622/c3f5bef938f053443673829b962a2025f6808adc.jpg

http://s.pikabu.ru/post_img/2013/05/22/7/1369219665_752164059.jpg

1958 metai:

http://pravdoryb.info/upload/editor/news/2014.10/543bd88cee655_1413208204.jpg

1975 metais amerikonai pasitraukė iš Vietnamo, išsiveždami apie tris milijonus vietnamiečių, kad jų nenukankintų laimėję Hošimino komunistai,
o kosmose kaip lygūs su lygiais susitiko SOJUZ- APOLLO .

http://mek.kosmo.cz/pil_lety/mezinar/so-ap/lkobr/lk1s01.gif

https://myslo.ru/Content/Contents/b0/b4/c68d-c66f-4796-98ff-a8181ee84bb2/e60932e6-dd69-423b-925b-2664133fb66a.jpg

Tada sakiau - 1913 metais Henris Fordas Pirmasis ant konvejerio pagamino milijoną automobilių, Rusijoje gi jų buvo aplamai keli tūkstančiai, gal keliasdešimt...O 1975 metais SOJUZ - APOLLO !!! Kosmose.

Taigi, taigi, kaipgis - juk tai mūsų sąskaita, paprasto gyvenimo, paprastų patogumų, paprastos buities sąskaita..

http://gorod.tomsk.ru/posts-files/62/446/i/1317054883001.jpg

Juodai tada atrodė ateitis - Brežnevas, užliūliavęs Vakarus taikaus sambūvio politika kasmet į savo įtaką - soclagerį po kelias šalis "priglaudžia", kryptingai sukoncentruoja visus resursus karo ir kosmoso reikmėms...

Nepaisant visų draudimų, cenzūrų, propagandų, agitacijų, švonderių, persekiojimų tas vargšas sovietžmogis žinojo - gyvena jis vis tik žymiai blogiau. Na, bent mes pribaltai, gyveną tokioje TSRS amerikoje.
TSRS - 50 = TuSuRuSu 50.

Tikslu šviesti liaudį, visai geru, net labai geru Lenino priesaku "Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis" buvo leidžiama begalė laikraščių ir žurnalų. Milžiniškais tiražais. Tai faktas.

Bet buvo ir privaloma jų prenumeratūra, a, prenumerata lietuviškai. Kaip ir tai, kad kiekvienas sąmoningas TSRS pilietis privalo dirbti visuomeninį darbą.
Galėjai nedirbti, už tą nesodindavo, bet bausdavo kitaip - buto eilėje ir kitose deficitų eilėse, o jų daug - kilimui, šaldytuvui, automobiliui... Dar - poilsinės, sanatorijos, ekskursijos po TSRS, kelionės į socšalis ir visko viršūnė - į kapšalis - stebuklų šalį Suomiją ar bent socialistinę Jugoslaviją.

Ta visa prievarta ir kontrolė buvo vykdoma per partiją, komjaunimą ir profsąjungas. Kasmet buvo renkami vietiniai organai - partbiuras, jame- partsekretorius , analogiškai -komsorgas ir profsąjungos vietos komitetas.

Va jame esantys ir ardavo. Man buto eilės numeris buvo gyvybiškai svarbus, tad buvau sienlaikraščio redkolegijos aktyvus dalyvis, profkomitete - ats, už kultūrinę veiklą.

Tie sienlaikraščiai irgi anekdotu švonderių/šarikovų paversti - būtinai vedamasis apie tarptautinę politiką... Ilgainiui juos su kolege Vilija, artimos man dūšios - irgi mėgstančia parašinėti, kažkaip nuleidom garą - vietiniais, tik bendradarbius liečinčiais klausimais - įspūdžiais iš ekskursijų, talkų kolūkiuose ir panašiai. Elementarūs dalykai gi!
Bet partsekretorius mus vis auklėdavo - nelzia bez peredovoj statji...

Jį papirkau ir prisigerinau po skandalo su РУС ЛАТ - išleisdamas vasario 23 -iosios - Den sovietskoj armiji - visai netradicinį sienlaikraščio numerį. Ir gal penkis kart didesniu formatu, t.y. - plotu. Surinkau iš visų bendradarbių jų fotonuotraukas iš armijos laikų.
Nespalvotos jos, nedidelio formato iš visų po vieną su parašu, kad tikrai grąžinsiu. Iš to partsekretoriaus net 3. Pasirodo, jis mokėjo groti baritonu, na orkestro tokia dūda. ir fotografijoje -, tik su maike kažkodėl, sėdi, vasaros gražią dieną prie gražaus pastato. Vokietija ten 1947 metai.

Nuotraukos, jokių užrašų. Įvairiausios, partsekretorius kažko susiraukė pamatęs Jono K. foto - va, kažkas panašaus- tik vietoj skrybelės - panama:

http://novostey.net/wp-content/uploads/2014/02/f25d5098e440f66a8a0a95883591efcb.jpeg

http://nedetmir.ru/wp-content/uploads/2016/07/11-9.jpg

... kupranugaris, dykuma, vietoj kepurės- panama, ant peties kalašnikovas...
- Eto Turkmėnija - sakau jam - a vod, kakaja krasavica byla Lidija Petrovna.

http://cs543109.vk.me/v543109340/2e99a/ReL8cVMK9iw.jpg

Nuokautas. Ne man. Partsekretorius net išsišiepė.

-Naša ,strogaja Lidija Petrovna okazyvaetsia i Lidočkoi strojnoj takoj byla - kalu geležį kol karšta. - daže ulybatsia umiela.

-Da, vse my byli molodymi, s školy - priamo na vojnu. V vosiemnadcat to let - partsekretoriaus net akys sudrėko. - Ne vsio prosto tak, Juozas ty dorogoj, vojna - eto golod,cholod, strach pered atakoj, eto v kino vse chrabryje takije...

Gal pirmą kartą jame pamačiau paprastą žmogų. Na, apsikarsčiusi tomis bliažkomis, betgi kiekviena jų - reiškianti apdovanojimą... o kare nedalino to už dyką :

http://s1.violity.com/files/2010/05/11/21/20894_1273603989.jpg

Ne veltui tiesiog maldaute išmaldavau Lidijos Petrovnos fronto laikų šitą maža fotkę... iš visada piktos bobos- teletaipininkės. Teko ar tris kartus pas ją Žvėrynan kulniuoti.

-Molodiec, Juozas ty, maladiec, čto veteranšu nezabyli. Molodcy !!! Tak deržat.

Viskas. Vienu priešininku, gal net priešu svarstant mano vietą buto eilėje mažiau.

29035 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai apdovanojimų per daug.

Sovietinė atributika tai ir didžiuliai, neskoningi, būtinai raudoni ženkleliai.
Ir visai kvaila mada apsikabinėti jais visą krūtinę, geriausia - abi puses.
Iš frontininkų kare pelnytų medalių ir ordinų šaipytis būtų šventvagystė, betgi jie pasididindavo išpuošta plotą dar ir visokiais pasižymėjimo ženklais:

http://allfaler.ru/images/stories/Znaks/SSSR/Vedomstvo/Stroitelstvo/oss_min_stroya_1.png

O tokių - begalės. Apart jubiliejinių medalių. Pergalės 30 metų ar Lenino 100. Ypač jų daugėjo Brežnevo metais, dar labiau po jo - net didėdami:

https://76.img.avito.st/640x480/9343576.jpg

Būtent tokį gavau ir aš, nors tikrai jokiame socialistiniame lenktyniavime nedalyvavau. Matyt Maskvos švonderių nustatytus limitus (kvotas) Lietuvos šarikovams reikėjo įvykdyti.

Kariniai apdovanojimai segami tam tikrose vietose. Aukščiausias - ГЕРОЙ СОВЕТСКОГО СОЮЗА - logiškai - virš visų kitų, reikia pripažinti lakoniškas, nedidelis ir visai dailus.
Analogiškas - SOCIALISTINIO DARBO DIDVYRIS :

http://museyshahterov.ucoz.ru/_si/0/56856777.jpg

Irgi gryno aukso, irgi prisukamas praduriant švarke skylę.
Gal klystu, bet šiuos lengva ranka nedalindavo.
Mūsų ministerijos darbuotojų tarpe - o jų gal koks 50 ar 100 tūkstančių- berods tik keli. Montuotojas iš Vilniaus NSK Šileikis, kažkas pasakojo, jog labai nenoriai į tribūnas lipdavo. Kol įprato.
Natūralu - toks apdovanojimas suteikdavo ir privilegijų.

Dar - GARBĖS RAŠTAI. Jų vėl įvairovė. Sąjunginiai:

http://www.borisrubin.com/wp-content/uploads/2015/03/7pochetnaya-gramota_rubinoy-ln-2.jpg

Retas atvejis, kai kur net sumaketuoti dizainerių, kuriuos užsakovai vis tik pašokdino:

http://t-kvt.ru/assets/images/Grigorchenko/gramota1970.jpg

Lietuviški - ilgainiui pavirto tokiais - net keista, be raudonų vėliavų/žvaigždžių ir vadų:

http://www.miltinis.lt/miltinis/m/m_images/wfiles/iTI7EAV08.jpg

Šitie - aukščiausi gal - lyg prezidentūros + seimo duodami pakankamai šykščiai. Gal net šykščiau nei nūnai. Deja.

Juozas Miltinis jaunystę praleido Paryžiuje, tad pagalvojau, o kaip atrodo prancūzų Garbės legiono ordinas:

http://www.rts.ch/2012/09/08/18/02/4257750.image?w=800&h=449

http://autropheeolympic.com/52-home_default/mon-leg-ch.jpg

Didokas netikėtai, bet Ordino kavalieriai nešioja tik itin kuklią juostelę atlapo kilpoje:

http://www.francoislafite.com/wp-content/uploads/2014/07/WOS1404231318.jpg

Pats ordinas įsteigtas, taigi ir suprojektuotas 1802 metais, kuklioji juostelė gal vėliau.

Tie visi socialistiniai lenktyniavimai, socialistinio darbo kultūra, komunizmo statytojo moralinis kodeksas (beveik Dekalogas), atžymėjimo/pažymėjimo ženklai visumoje neblogas dalykas, vien dėl to, kad žydų sugalvoti. Berods.
Pirmas žydų kolektyvinis ūkis - kibucas įsteigtas 1909 metais.
Kažką panašaus į soclenktyniavimą organizavo HFI - gamindamas dar savąjį FORD A.

Bet kuo toliau - išsigimė, nutolo nuo pirmapradžių idėjų. Ir vis labiau.
Gerai, kad visa tai sugriuvo.
Labai gerai, kad šitiems nepavyko tos griūties sustabdyti, gal todėl, jog tarp jų tik vienas žydas:

https://static.tildacdn.com/tild6438-3163-4463-b063-363666356365/111.jpg

Bet ir tas ne mūsiškis.

29090

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai

viskas deficitas, o visi visko turi. Po blatu*. Gera tam, kad jį turi, bet dar geriau, kas turi tai, kas gaunama po blatu.

*blatas – produktų ar paslaugų gavimas pasinaudojant pažintimis. Terminas atsirado TSRS, tebenaudojamas buvusiose TSRS dalyse.

Nebūtų deficito - nereiktų blato. Panaikinti blatą teoriškai labai lengva - tereikia tų deficitinių prekių prigaminti pakankamai. Planinė ekonomika tada, kai viskas suplanuojama iš anksto - ne tik kiekiai, bet ir tvirtos kainos. Jos dažnai užrašomos ant pačio gaminio - pvz. replių , kurios iš tikrai gero metalo, nepalyginti su blizgančiomis kinų gamybos.

GOSPLAN SSSR - planuodavo, tuos planus nuleisdavo ministerijoms, šios trestams, trestai valdyboms/gamykloms . Kai kas gaudavosi, dažniausiai ne visai, kai kada visiškai nesigaudavo.

Paradoksas dar toks - blatu buvo naudojamasi ir tarnybiniais tikslais, neturint iš to jokios naudos. Teoriškai. Tai - снабженцы - tiekėjai, tiksliau tiekimiečiai stebukladariai. Kaip taisyklė - sąmojingi, moką daug naujų anekdotų, komunikabilūs, galį daug, labai daug išgerti. Nebiją ilgų, tolimų komandiruočių. Žiną kas toje vietoje deficitas. Rusijoje - rūkyta dešra, скиландис, Паланга :

http://skelbiu-img.dgn.lt/1_18_248223637/sovietiniu-laiku-alkoholiniai-gerimai.jpg

Buvo atidirbta visa technologija, kaip padaryti, kad tas skilandis ir kitkas patektų pas reikiamą darbuotoją. Dirbdamas ministerijoje labai nustebau, kad kartais ko nors pramušti gali tekti ir man, Gamybos paruošimo skyriaus viršininkui. Paprastai tuo užsiimdavo Komplektavimo valdyba.
Pasirodo, kažkaip gavosi, kad ankstesnis skyriaus viršininkas kažkur kelionėje susipažino su Uralo gamyklos, gaminančios gaminius iš aliuminijaus, vyriausiu konstruktoriumi. Tai per jį visai ministerijai pramušdavo virš limitų (paskyrų) pakabinamas lubas

http://super-ceiling.com/system/uploads/page_file/source/871/455/1455871/podvesnye-potolki-iz-alyuminiya.jpg

http://potolokspec.ru/wp-content/uploads/perforirovannye-paneli.jpg

http://lubos.lt/wp-content/uploads/ALUMA-84C-perf.jpg

Neteko man Uralan vykti - jis pasiprašė papoilsiauti Palangoje , kažkaip užsiminęs apie konfidencialumą. Atvažiuos pats - nei pasitikti, nei išlydėti nereiksią, tik įtartinai ilgai klausinėjo ar visiems tuose poilsio namuose reiks pasų.
Kai jau jo atostogos baigėsi, netikėtai paskambino iš Palangos ir paprašė parodyti ir Vilnių kiek, išvyksiąs Maskvos traukiniu, o Vilniuje bus apie 12 valandą. Aišku, turėsiu užimti jį apie septynias valandas.
Kai pasiėmiau jį autobusų stotyje, supratau, kame reikalas - labai jau graži jo žmona. Ni figa ten, ne žmona , o meilužė jo. Įdegę abu gražiai. Fainuolis tas Vladimir Petrovič, vagon uže otgružen, včera zvonil iz Palangi, nepeživaj Juozas Aleksandrovič, pokažy gorod Vilnius, etot rajon čto Leninskuju premiju polučil.

Apvežiojau po Lazdynus, ten papietavome, pravežiau juos ir Raudonosios Armijos prospektą, sakiau - tai ilgiausias prospektas, nes baigiasi Kaune.

-A, etot krasivyj gorod Kaunas, gde mnogo architektūry v stile bauhaus - įsiterpė gražioji bendrapoilsiautoji. Pasirodo, tai ji privertė atvažiuoti ne patogiu vakariniu ekspresu, o paprastu autobusu, užsukančiu ir Kaunan.

- Kodėl Vladimir Petrovič nepasakėte, būčiau atvažiavęs jūsų pasiimti į Palangą, pamatytumėte Kauną ir dar daug ką pakeliui - "išbariau'' svečią - pažadėkite, kad kitąmet taip ir padarysime.

Širdy ramu, kad vagonas jau važiuoja, užduotis įvykdyta, bagažinėje - pintas kaziukinis krepšelis su keliomis bonkomis palangos/dainavos trauktinės, sūriu ir kindziuku, mano Mamos išrūkytu. Taigi, viskas činčinariom, kontaktas užmegztas puikus.

Gražioji Larisa patenkinta, senamiesčio kiemais ir kavinėmis tiesiog susižavėjo, labai gyrė ir Lazdynų kiemus, o Petrovičius - taip jau familiariai jį vadinau, (jis mane irgi familiariai pagal rusus- tik vardu) - niekaip negalėjo patikėti, kad Raudonosios Armijos prospekto pabaiga - pramoninis rajonas. Vardijau gamyklas, o jos tada atrodė tikrai tvarkingai.

Patikėjo tik tuomet, kai nusivedžiau į Plastmasių gamyklos valgyklą ir iš antro aukšto parodžiau gamyklą kitapus prospekto bei geležinkelio bėgius.
Toji gamykla buvo netvarkingu, užgriozdintu kiemu, taigi, sovietiniu savu.

Išlydėjau svečius kaip pridera, iki vagono nunešęs "lauknešėlį", o Larisą tiesiog sužavėjau... galantiškai pabučiavęs jos dailią ranką. Rankytę tokią švelnią...

- Pravda vsio taki, čto u vas Amerika - paraudusi, tiesiog nušvitusi ir dar gražesnė tuom pridūrė - Ne Amerika, a Paryž.
- Tak ždiom v sleduješčiom godu, Vladimir Petrovič.

Petrovičius kažko susiraukė, bliamba to trūko, gal pavyduliauja, nu, jau ko ko, o to nereikia. Ant vagono laiptelių, išlipdamas stipriai paspaudžiau jam ranką ir į ausį sakau:
- Ja, pravilno ponial, Larisa vaša doč, nu, jesli moj ministr būdet sprašyvat?
- Da, Juozas, da, očen pravilno - nušvito dabar jau svečias, aiškiai akmuo nuo širdies jam nukrito, gerą legendą tas litovcas pakišo, matyt taip pagalvojo - Spasibo za vsio.

Kitą dieną manęs nieks ir neklausinėjo, kaip svečius išlydėjau. Po kelių dienų, kai vagonas mūsų gamyklos kieme atsidūrė, jos direktorius padėkojo ministro pavaduotojui, šis mane pasikvietė. Nupasakojau palydėtuves, apie poilsiavimą žinojo- pats mano prašymu ir pramušė tą kelialapį. Išgirdęs apie krepšelį lauktuvinį, pagyrė:
- Kiek tas kainavo ?
Buvau suskaičiavęs, gavosi nemažai, netoli šimto rublių ir tai neskaičiuojant iš namų paimto kaziukinio krepšelio.
- Daug, net 100.
- Gerai, išsirašyk kelias komandiruotes. Visus parašus ir ataskaitas tik man. Klaipėdon gal. Ir į Mažeikius. Po 3 -4 dienas. Patvirtinsiu jas be bilietų ir kvitų, dėl to nesigaišink.

Liuks amerika, kaip sakė mano draugelis toks - liuks amerika.
Akirema.

29172

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai viskas griežtomis taisyklėmis, kategorijomis, klasėmis, standartais sureglamentuota. Būtent taip buvo planiniame ūkyje.

Automatiškai taikant juos gaudavosi daug nesąmonių tiesiog, būdavo daromos išimtys, o tai - vėl "po blatu". Apeinant savarankiškai - didžiulė rizika, tikintis, kad to nepastebės revizoriai, liaudies kontrolieriai, partinė kontrolė (visų vadovų siaubas), kraupioji KRU - kontrolno-revizionoje upravlenije.

Bet gyvenimas mokė, tiesiog vertė suktis.
Tiekėjai pramušantys visas kliūtis. Kiekviena įmonė turėjo tiekimo skyrių, nuo to skyriaus darbuotojų apsukrumo priklausė labai daug. Apsukrumą tiesiog geometrine progresija didindavo pinigai, jų kiekis.
Grynųjų, neapskaitomų, безнал'as (beznaličnyje) pinigų kiekis...

Paprasti rubliai:

http://newru.org/wp-content/uploads/2015/09/1961-720x340.jpg

Rimtesni - anot anekdoto - 10 cm ilgio, plikas,galas raudonas, ne kiekvienas vyras turi:

http://www.ka-r-dan.holm.ru/money/images/61/10-2.jpg

Ir gruzinų tiekėjų mėgstamiausi:

http://credits-finances.ru/img/203/lenin6593.jpg

http://bonky.ru/big/1001991b.jpg

Į grynuosius pinigus buvo žiūrima t.y. kontroliuojama ypač griežtai . Specialūs, numeruoti, griežtos atsiskaitomybės blankai/čekiai, ypatinga apskaita, kvitai.

http://statehistory.ru/img_lib2/2012/12/1355693303_c0cc.jpg

Vienas grynųjų pinigų šaltinių - fiktyvios komandiruotės. Su vadovų žinia - užduotis, komandiruotės lapas su atžymomis atvyko/išvyko data/vietovė, įmonės antspaudas, ataskaita, kelionės bilietai, viešbučio kvitai. Ataskaitą tvirtinama vadovo viza/rezoliucija,
Išimties tvarka, būtinai tą paaiškinant - be kelionės bilietų ir viešbučio kvito. Dienpinigiai 2,60 rb/d. tikrai pakankami, nakvynpinigiai 0,70 rb/d.

Kai nunešiau tvirtinti savo "urališkų" komandiruočių ministro pavaduotojas susiraukė, pamatęs kad iki 100 rb. toloka:
- Kitą mėnesį pakartok.

Kitas kelias - fiktyvios pašalpos "ryšium su pablogėjusia materialine padėtimi." Tik patikimam, patikrintam darbuotojui skirdavo dažniausia mėnesio atlyginimo dydžio pašalpą, kurią gavęs sau pasilikdavo maždaug ketvirtadalį , o kitus - šefui į rankas. Kaip taisyklė šefas visada sutrikęs duodavo suprast, kur jie bus panaudoti. Visada tete a tete. Slidus tai reikalas, net tiurma kvepiąs.
Panašiai - premija už ypatingas užduotis.

Smulkios sumos iki 15-20 rublių irgi kaip pašalpa - per profsąjungas.

Gamyklos turėjo ir kitų galimybių, bet tai dar slidesnis kelias.
ОБХСС Отдел по борьбе с хищениями социалистической собственности OBCHSS - Kovos su socialistinio turto grobstymu skyrius - tai kaip ir finansų kriminalinė milicija + STT.

Nepaisant visų stukačių, draudimų, kontrolių, revizijų, gyvenimas vertė suktis.
Savo akimis mačiau, kaip buvo pasigaminta Volga GAZ -24. Kai lyg iš nieko atsirado GAZ-21.

29227

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai yra begalė sunkumų. O ko ko, o sunkumų tikrai netrūko.

"Tarybų Sąjungoje labai sėkmingai sukuriama begalė sunkumų, su kuriais po to labai sėkmingai kovojama ir net - nugalima" - tai dar vienas iš BBC serijos "Warszawskie anegdoty"

Nežinau kaip, kokiu būdu, bet nepaprastai griežtai buvo kontroliuojama įmonių lengvasis transportas. Vienas iš būdų - paprasčiausiai neskirti paskyros jam.
Ministerijos tokio aplamai berods neturėjo. Visus ministrus ir ministrų pavaduotojus vežiojo Ministrų Tarybos autoūkio volgos, numeriai irgi žinomi ЛИН 44 - 99. Serija ЛИТ 00- 99 aukščiausios valdžios ir partiniams bonzams, liaudies tarnams.

Ministerijos skirdavo limitus trestams, šie valdyboms/ gamykloms, kaip taisyklė - viena vadovui, antra - vyriausiąjam inžinieriui, dar vieną paprastai susiveikdavo pavaduotojas tiekimui. Visi turėdavo personalinius vairuotuojus.
Visi važiuodavo visada sėdėdami šalia vairuotojo. Daugiausia tai seno modelio volgos M-21, naujo modelio M-24 dar gana retas dalykas, mūsų tresto vadai abu važinėjo senomis...

http://avto-premium.ru/images/premium/cars_retro/Volga%20Belai%202/p1000685_wm.jpg

Stambesnių statybos trestų valdytojai jau turėjo naujo modelio volgas, dažniausiai padėvėtas, perduotas iš vyriausybinio autoūkio:

https://b-a.d-cd.net/a3ef6v/960.jpg

Komlektavimo gi mūsų valdyba- senu moskvičiuku, meiliai APOLO vadinamu, tik pilku:

http://www.autodata1.com/media/moskvich/pics/moskvich-402-%5B6666%5D.jpg

Vieną pavakarę į skyrių užsuko niekad nematytas svečias, iš aprangos - tikras rusas iš nosies spalvos - tiekėjas.
Akurat - prisistato esąs iš Gorkio, ieško 15 metrų sijų, "v Minstroje SSSR skazali, čto tolko v Minske i v Vilniuse delajut ich" - ir iš portfelio traukia butelį.

Paprašau nusirengti, ant švarko apdovanojimų juostelių nemažas, atsiprašau, kad butelį slėptų ir maunu tiesiai pas vyr.inžinierių- jam grįžtant iš ministerijos tuometiniame Lenino prospekte, ties konservatorija iškrito volgos durys, tą pamatė VAI, atėmė automobilio pasą, neleido važiuot kaip keleiviui, skandalas, mes žvengėm išgirdę tą atsitikimą. Vieni pasakojo - piktas troleibusu net du sustojimus važiavęs, kiti - kad pėsčias parėjo į kalną, nes buvo uždarytas spaudos kioskas, o artimiausias telefonas automatas lyg specialiai sugedęs, tik prarijo dvikapeikinę paskutinę monetą. Buvo net tokia versija - baudą gavo, nes važiavo be talonėlio.

Inžinierius buvo toks kietas, reiklus, bausdavo negailestingai mažindamas premijas, jeigu prasikalsdavo kas stipriai. Dar mėgstąs moteris, bet nemėgstąs Kovo 8 - nes būtent tą dieną gimęs. Vienos gamyklos direktorius, labai didelio partinio vado tikras brolis visada kovo 8 ne tik moteris, bet ir mūsų vyr.inžinierių pasveikindavo:
- Nors gimęs moterų dieną, bet tikras vyras mūsų draugas Č.
Draugui Edmundui Č. belikdavo tik vaidinti linksmą, duotų nosin tam įžūliam direktoriui, nevalia.

Nepaisant sekretorės Genutės perspėjimų, įsiveržiu kabinetan, tas piktai man:
- Kas atsitiko, draugas Juozai, dega ar sprogo kas?!
- Pas mane sėdi tiekėjas iš Gorkio. Prašo sijų 1БД1 - 15 - 3, reikia ...
- Pats žinau ko reikia. Už penkiolikos minučių atsivesk. Išsiaiškink kiek galima daugiau, kas toks, vardą/tėvardį užrašyk Genutei, kur jau dar buvo jis išsiaiškink.
- Minske, bet jie gi gamybą nutraukė. Mes jiems gi sąjunginės ministerijos nurodymu 32 vnt. turim atiduoti. Spėju, jis tiesiai iš autobusų stoties.

Vyr inžinierius savo komutariniu telefonu Genutei liepa staigiai susirasti pavaduotoją kadrų reikalams, man rodo - laisvas, eik...

Skyriuje lietuviškai sakau, užrašykite vardą/tėvavardį vieną man, kitą lapelį bėgte - Genutei, kalbinu svečią:
- Kak imenovat vas? Očen prijatno Venjamin Vladlenovič, net, net, ja takogo voprosa nerešaju, zaidiom k glavnomu, on vas priniat soglasilsa čerez 10 minut. Vriad li pomožet, očen trudnaja pozija 15- metrovyje balki. Berite 18 ili 12 metrovyje. - skiedžiu vargšui tiekėjui, tam net kakta suprakaitavo nuo tokio mano mandagumo.
- V tom i diela, čto delajem remont starogo sportzala, 12 i 18 metrovyje izgotovliaet i naš žbk.

Pas inžinierių lietuviškai sakau - kiek supratau sijos jam reikalingos žutbūtinai, jo komplektavimo valdyba su Gorkio automobilių gamykla susijusi, toliau jau tik rusiškai.
Išsiaiškinam ar svečias turi kur apsistoti, aišku - ne, ar tiks mūsų bendrabutyje kambariukas, aišku tiks, svečias patenkintas- šitoks dėmesys netikėtas, išsitraukia iš portfelio raštą su prašymu atleisti jiems 12 vnt sijų .

- My takije delajem? - vyr.inžinierius perduoda man raštą.
- Net, takoj nagruzki nedelajem. Tam zaprojektyrovana drugaja nagruzka ot sniega ... u nas 70 kilogramov na kvadratnyj metr, v Rosiji - naverno 100 ili daže 120.
- 150 - nuliūdo svečias - 150, eto specialno tak zaprojetyrovali.

Įeina Genutė, padėklas, trys puodeliai kavos, ARARATO butelis ir trys taurelės konjakinės. Inžinierius paprašo manęs išpilstyti, lietuviškai sako - darom ėjimą žirgu, neatsitrauk nuo jo nei per žingsnį ir jau rusiškai:

- Na zdorovje, izvinite Venjamin Vladlenovič, možet ne kofie, a čaju vam?

Svečias susinepatogino, nieko nesupranta- taigi, jis prašytojas šiuo atveju, o čia toks priėmimas, ach už eti litovcy - nedobityje fašysty - taip gal galvoja. Būtent taip sakydavo ko nors supykusi tokia Adamskaja, mano skyriaus vyresnioji inžinierė. Ji - pulkininko žmona, lietuvių kalbos net nesimokė, valdinga ir vaidinga boba buvo, partinė, šokdindavo visus kaip priklauso, net tą patį vyr.inžinierių. Visas trestas džiaugėsi, kai jos vyrą perkėlė kažkur į Sibirą... o toji kvaiša iš ten- tolimojo Belogorsko- parašė mums į skyrių:
- Pošla na bazar, a tam tolko vieniki da pieniki.
Tai vantos o kas tie pieniki taip ir nesupratom, Būtent į tos Adamskojos vietą pervedė mane prieš kelis metus.

Kalba nukrypsta kažkur kitur, tik ne apie sijas, jų mes negaminam gi, svečias po antros čerkos atsipeikėja, meta savo kozirį:
- Nu, ničego, pridiotsia pereprojektyrovat balki na metaličeskyje, a potom sami i izgotovim.

Tada ėjimą daro vyr.inžinierius. Žirgu. Aprėkia rusiškai mane - koks tu skyriaus viršininko pavaduotojas, va, nėra viršininko, serga, ir pasidavei iš karto- juk jei reikės padarysim tas sijas, betono markę pakelsim, armatūros daugiau pridėsim. Aransono paprašysim - suprojektuos.

Aš išsižioju net, taigi kas per fokusai, tas jo ėjimas žirgu baigiasi tuo, kad ... pasiduodam. Žaidžiant kortomis, tai būtų - mes atverčiam kortas...
Negana to - vyr.inžinierius vis klausinėja, kas buvo svečio ... diedukas, davęs jo tėvui vardą Vladlen - tai trumpinis nuo Vladimir Lenin. Aišku, diedukas buvo revoliucinierius, dukrą pavadino Ninel, tai Lenin atbulai. Įdomu... Dar apie Gorkio miestą - tai uždaras miestas, ten galima patekti tik su specialiais KGB leidimais, aprūpinimas geras ten, geriau net kaip Maskvoj, išdidžiai giriasi svečias.

- Nam pazariez nužen kuzov ot volgi.- netikėtai atverčia kortas vyriausias - Mnie stydno skazatj - dvier vypala, čiut sam nevypal pod nogi gaišnika. On otnial techničeskij pasport. Potom ja ješčio štraf polučil- echal troleibusom bez bilieta.

Dabar jau visiškai išsižioju- nu, kas taip daro?

28267 cdn


Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai galvoji esąs gudresnis nei esi.
Neveltui vyriausiasis turėjo net atskyrį šachmatuose. Sekantis ėjimas - lietuviškai man - buhalterijoj išsirašyk avansą 25, ne 50 rublių ir užeik kartu su Gorodeckiu.

Gorodeckis tai iš tiekimo skyriaus, buvęs kariškis, lietuviškai tik suprantantis, bet nekalbantis, visada su "bliaškom" atlape. Jis gerdavo šnapsą tik stakanais."Na fronte tak privyk, tolko tak- po stakanu".

Teko po sunkios komandiruotės, atskridę kukūruzniku iš Akmenės Vilniaus restorane SPARNAI pasėdėti- trys bendradarbiai, viens kitam nepavaldūs, daugmaž pareigom/algom lygūs. Užsisakėm degtinės butelį, aš jauniausias amžiumi, tad priklauso išpilstyti. Pradedu nuo vyriausio - Gorodeckio, o jis ranka taurelę uždengia- pilk į fužerą. Mes abu sušalę makt po taurelę, ans gi - makt visą fužerą, gal 150 gramų ten.
Pilu po antrą, taigi butelio dugnas tuoj bus, ne - Gorodeckis ranka uždengia dabar jau fužerą - tak budet nespravedlivo, sako. Maloniai mes abu nustebom, kad visi trys ne tik sąskaitą lygiom teisėm apmokėjom, bet ir šnapso po lygų kiekį išmaukėm.

Tai tasai Gorodeckis su svečiu iš Gorkio greit kalbą bendrą rado, pagal jo "lyčkas" - taip jie vadino apdovanojimo juosteles ar dar Ppagal kažką nustatė, kad tai buvęs pulkininkas, taigi - negali būt paprastas tiekimo inžinieriukas.
Ararato bonkai įpusėjus, inžinierius atsiprašė- jis turįs ministerijon važiuot, po pusvalandžio atsiusiąs savo volgą - nuvežkit svečią į mūsų bendrabutį, į svečių apartamentą, ir jau man lietuviškai:
-Avansą paėmei, netaupyk, jeigu svečias į kokį restoraną pageidaus eiti. Savų dadėkite su Gorodeckiu, nuo svečio - nei per žingsnį.

Paėmęs papkę atsisveikino, likau aš su abiem frontininkais, suprantu, kad tas araratas jiems blakėm smirdi, lyg supratęs svečias išsitraukia savo butelį, aš iš Genutės mikliai iššokęs pasiskolinu dvi stiklines nuo grafino.
Svečias pripilsto jas pilnas, o tai du kart po 200 gramų, veik butelis, aš pakišu taurelę, didoka ji, bet 100 gramų netelpa .
- On litovec, oni tak pjut, mnogo raz, po piatdesiat - Gorodeckis užsistoja mane.
- Nu, budem! - visi trys vieningai įkvepiam, maktelim, iškvepiam. Svečias nustebęs, kodėl man akys ant kaktos neiššoko, taigi ten SPIRT PITJEVOJ - 95 laipsniai!!!

https://www.proza.ru/pics/2011/10/21/1335.jpg

http://img.zzweb.ru/img/786907/spirt.jpg

- Eto ja naulčil etogo salugu - paaiškina Gorodeckis ir įgelia man - Chotia on daže ne salaga, riadovoj, neobučenyj.

Vairuotojas Jonas nuveža mus bendrabutin, frontininkai atsidaro dar vieną butelį, paprašo kokios paprastos užkandos, Jonas sulaksto, patyliukais man dar dvi STOLIČNAJA papasuoja, sako, aš kas valandą vis užsuksiu, vyriausias taip ir prisakė, pataksuosiu, o dar kelios bonkos bagažinėj lai būna. Gal net trys.

Nežinau, kaip tie frontininkai kariavo, bet gerti tikrai moka. Pakeikė tą kukūruzniką išspyrusį juos atsargon:
- Mnie do generalą piat minut tolko.
- A ja tolko tolko kapitana polučil.

Kukūruznikas, pasirodo, ne lėktuvas, o Chruščiovas. Tai jis labai žymiai sumažino armiją, nekentė jo tie atsargon išvaryti karininkai.

29303 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai

Gorodeckis kukūrzunikų turėjo nemėgt dvigubai - nelabai senai buvo tame, kuris leisdamasis Akmenėje dėl piloto klaidos - staigaus stabdymo - vertėsi per nosį. Menkas malonumas :

https://urfo.org/pict/arts1/r13/dop1/12/10/2.jpg

Kadangi abu frontininkais tikrai susigiedojo, tolimesniuose veiksmuose aš jau nedalyvavau. Beveik.Svečias labai susidomėjo pasiūlyta kelione į mūsų pasididžiavimą - sauną prie Lakajos ežero.

Tada tai buvo naujiena, poilsio bazės statybai vadovavo mūsų Jungtinio profsąjungos komiteto pirmininkas, niekaip netikėjo, kad temperatūra niekad nepakils, jei po dailylentėmis nebus folijos. Folija tais laikais, kaip ir visas aliuminis, super deficitas. Ruloną 100 m2 iš Rygos parsitempė būtent Gorodeckis - jo odnokašnikas lakūnas suveikė. Tikri lakūnai vis tik jie buvo, ne vien nuo žodžio "lakti",

Svečiui gi Molėtų rajonas įdomus buvo tuom, kad ten jis su savo frontu, bielaruskij pervyj, berods karo metu praėjo. Sauna nepatiko - lučše staraja ruskaja, bet dėkojo - dabar žinosiąs, kad suomiai... durni.

Kasdieną jis rašydavo teletaipogramą Maskvon, iš ten ji papuldavo jo vadams, o ir atsakymas iš Gorkio ateidavo per Maskvą. Net telefonu Gorkin paskambinti buvo praktiškai neįmanoma, gauti leidimą KGB beveik reiktų.

Gal ketvirtą ar penktą dieną pasidavė - bus "kuzov dvacatrj četviorki"
Jis buvo jau prisipažinęs Gorodeckiui, kad bet kur bet ko važiuojant, net su teisėtomis paskyromis ir fondais - visur visi visais įmanomais būdais laužia dėl atsarginių dalių, ar net naujų volgų.
Tad jis apsimeta mažesniu, net, kad net ne iš GAZo - ГАЗ - Го́рьковский автомоби́льный заво́д...

Kasdien tas ataskaitas parašydavo, betgi pagal tų laikų tvarką - teletaipgramą, ir dar Maskvon, gali pasirašyti tik pirmieji įmonės vadovai, tad po jo tekstu pasirašydavo mūsų glavnyj inžiner.

Atsakymai per Maskvą matyt, sutartiniais kokiais žodžiais užšifruoti. - nieko konkretaus... dobivaities daže čerez obkom... Nežinojo šmikiai kad pas mus jokių obkomų nėra, o LKP sekretorius Antanas Sniečkus ar ką?

Didžiausią įspūdį jam padarė mano auklėjimo valandėlė gamyklos ceche.
Vyr. inžinierius nusivežė visus tris sobutylnikus - svečią, Gorodeckį ir mane - ir mūsų akyse buvo priimta pirmoji reikalingoji sija - TKS markiruotojas užmarkiravo, o man piktokai ir rusiškai buvo pasakyta:

http://blackquote.ru/created/20130506/1367834646.jpg

Ministerijos kolegijų salėj tokį šūkį, tik lietuvių kalba, pakabino Ministras Romualdas S., tik ką grįžęs iš "tremties" - trijų metų darbo Pirmuoju pavaduotoju sąjunginėje statybos ministerijoje.

Svečiui patiko toks akivaizdus įrodymas, nors buvo tai net ne ėjimas žirgų ar tuzas - gryna šuleristė. Mums išvažiavus, sija buvo permarkiruota atgal, į žemesnę apkrovą, tokią, kokia ir buvo pagaminta. Bet tai nereiškia, kad nebuvo karštligiškai ruošiamasi pagaminti jas mėnesio gale.

Tą puikiau žinojau, nes mane kasdien "ant kilimėlio" kviesdavosi vyriausias. O tą fikciją šitokią pasiūlė ... teisuolis Gorodeckis, žinojo, kad vis tiek ant jo galvos bus likęs volgos komplektavimas.

Kitą dieną po cirko šito, svečias tvirtai pasakė - ruošiam sutartį, mūsų Generalinis ją pasirašys. Duodu čestnoje slovo oficera - pasisrašys ir gausite pilnos komplektavicos kuzovą:

http://gaz24.ru/c117592/wp-content/uploads/2012/12/autowp.ru_gaz_24__volga__16-e1357893964601.jpg

Išsivežė tą sutartį, buvo dar kiek žaidimų, paskutinė sija iš Lietuvos išvažiavo, tik gavus visą siuntą iš GAZo.

Lygiagrečiai vadai išmušė paskyrą CAKui, Gorodeckis paspartino jos apiprekinimą ir yra M-24 variklis, kurį išmontavome iš tokio tik naujintelaičio:

САК — сварочный агрегат колёсный

http://img2.board.com.ua/a/2000804698/wm/1-generator-svarochnyij-sak-gd-310u2.JPG

Reikėjo tik su galvute kažką padaryti.
Taigi, po metų beveik nuo užmanymo, senoji vyr.inžinieriaus volga tapo neatpažįstama - tik techninis pasas ir valstybiniai numeriai seni.

29345 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai nežinai, kad Kaune yra tankų gamykla.

Pasikvietė mane naujasis mano tiesioginis vadas. Etatą naują "pramušė" bendromis pastangomis tresto valdytojas ir vyr.inžinierius. Atsibodo pirmadieniais dispečeriniuose pasitarimuose būt tarkuojamais, dar kolegijose...
Statybos objektų daugėjo, gamyklų irgi, tad ir atsirado dar vienas valdytojo pavaduotojas. Komplektavimui.
- Juozai, Kauną gerai žinai kaip kaunietis. Kur tankų gamykla žinai?
- Tiesą sakant nelabai. Aleksote gal, prie aeorouosto, po kaire karinė teritorija yra. Malūnsparniai ten leidžiasi.
- Ne, ten. Šančiuose, prie pat Panemunės tilto
- A, tai senosios caro laikų kareivinės, raudonų plytų mūrai
- Taip, ryt važiuoji ten, pasą pasiimk, leidimas bus prie vartų KPP. Pasikalbėk su pulkininku, zampotylu , jiems reikia kažkokių gaminių, pasiaiškink, reiks padaryti jiems tai virš limitų. Jie mums už tai perduos Volgą M-21. Turėjau važiuoti aš, bet netikėta kek kolegija pakvietė, atstovauk ir pabrėžtinai , demonstruok mūsų galią.

Misija įdomi dar ir tuom, kad - negirdėtas dalykas - tai kelionei man duoda naująją vyr.inžinieriaus volgą. Tiekėjai su mechanikais buvo pastatyti ant ausų ir per pusmetį gimė pilka gražuolė. Valdytojas savo keliais irgi gavo dvidešimketvirtą, juodą, padėvėtą, bet pakankamai išvaizdžią dar, o savo senąją 21 perdavė vienai iš gamyklų.

Prie vartų KPP pasitiko tas pulkininkas, toks žvitrus tiekėjiškos išvaizdos juodruvas raudonais skruostais, Jakov Moisejevič, berods.
-Zam direktora tankovogo zavoda, general nas ždiot.
Puiku, įsėda pas mus ir važiuojam per teritoriją, o ji didoka, savaip tvarkinga - net žolė žaliai dažyta:

https://b-a.d-cd.net/a3ef6v/960.jpg

toji teritorija dabar:

http://www.laskaunas.lt/wp-content/uploads/2015/12/kareivines-apleistos.jpg

Generolas mus priima, kalba trumpai, duoda raštą, kuriame išvardyti gaminiai, nieko ypatingo, Parodo ir brėžinių papkę, ant jos užrašas CEKРЕТНО , peržiūriu planą, skersinį pjūvį, gaminių specifikaciją, rašte ji ir perrašyta, vos kelios klaidos, jas abiem vojakams matant ir ištaisau jų pačių rašte.

- Budet zdelano v tečeniji mesiaca, tovarišč general
- Vot i chorošo, ostalnyje voprosy rešaite s polkovnikom, jesli nado, Jakov Moisejevič, podkliuči kapitana iz strojbatą.

Pulkovnikas vedasi tiesiai gamybon -na proizvodstvo. Siauras senoviškas pastatas, greičiausia buvosios arklidės. Grindys betoninės, ant jų viens paskui kitą stovi BTR, aštuoni, kiekvienas vis kitaip "išrengtas", savotiškas konvejeris.

- Eto БМД, Боевая машина десанта . My ich remontom dovodim do noveišei modernizaciji. A eto s každym godom vsio složneje.

Daug naujos įrangos gaunam, reikia susandėliuoti, todėl ir norim to gelžbetonio - sandėlio su telferiu statybai. Va, vien va šitass cilindras kainuoja kaip žigulis - 5500 rublių, o jų kaip matote net dešimt vienam BMDe. Tai su jų pagalba keičiamas klirensas- BMDas gali sužemėti ne tik lėktuve, bet ir važiuojant raižyta vietove - prigulti lyg, kaip kad kareivis:

http://armedman.ru/wp-content/uploads/2015/03/bmd-2-chertezh.png

Vienas, baigiamas remontuoti beveik taip atrodė:

http://hotline.ua/img/tx/817/817147315.jpg

Atsisveikinant, jau prie vartų jis man paduoda raštą. Tai buvo pažyma, kad vojenaja čast Nr.12345 peredajot zavodu žbk Nr.1 s balansa na balans avtomobil M-21 , Nomer kuzova 123456789, nomer dvigatelia 123456789,
pasirašo komandir v.č. general, žymė , kad už generolą pasirašo plk.,
trūksta tik antspaudo - rodo man - o registracija yra šios dienos. Užrašyta šlykščiu tuo violetinės spalvos rašalu. Ir antspaudas - va, išsiima iš kišenės, atsisuka, pakvėpuoja į jį ir užspaudžia.

Dar prideda atskirai mažą lapelį - jam jau asmeniškai keturios PTK plokštės, geriau brokuotos, sodo namelio statybai. Kaip tai kur - Kauno rajone, dokumentai turi būti va šitai draugei, kur parašyta - priduria lietuviškai. Kaunas yra Kaunas.
- Bus padaryta. Po mėnesio, brokuotos, na, ta, prasme, kad pigesnių duosim orderiuką jau apmokėtą.
- Nadiejus slovo zderžite, ja že vam otdal pismo avansom. Orderiuko neraikia, ta draugė pati susimokės, pati ir gamyklon atvažiuos.

- Vsio budet zdelano, točno i vo vremia, tovariš polkovnik.

Jau mašinoje su vairuotoju pasikalbėjus supratau - pažymoje senosios vyr.inžinieriaus volgos numeriai. Ji, buhalteriškai nurašyta, ant naujos - surinktos - uždėti valstybiniai numeriai, praėjo TA ir su senu pasu važinėja legaliai.

Kita - atsirado Jonavoje, užregistruota VAI, gavo techninį pasą, valstybinį numerį, praėjo TA - na, po kokio mėnesio grįžo Vilniun.

Taip buvo pagaminta jos negaminant M-21, o Šančiuose atsirado dar vienas šlykštus pastatas, visai netinkantis prie raudonų mūrų.

Iš viki:

Po Antrojo Pasaulinio A. Juozapavičiaus (tuo metu Kapsuko) prospekto pietvakarių pusėje išlikusius statinius perėmė Sovietų Sąjungos (nuo 1992 m. Rusijos) kariuomenės daliniai, o buvusių ginklų dirbtuvių teritorijoje įsikūrė karo technikos remonto gamykla. Buvo pastatyta naujų stambių korpusų, angarų, garažų, visi senieji ūkio statiniai nugriauti. Nauji pastatai buvo iš baltų silikatinių plytų, gerokai pakenkė šios teritorijos urbanistinei struktūrai ir architektūriniam vaizdo

29393

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai lengvieji automobiliai - net ne deficitas, o superdeficitas. Ir net ne liaudžiai, darbo žmonėms, kaip tada vadino mus tie, kurie ir valdė mus.
Tai - liaudies tarnai važinėją членовоз'ais - ZILais ar Čaikomis:

http://data.cyclowiki.org/images/thumb/a/a5/Zil114slide001.jpg/410px-Zil114slide001.jpg

Tarybinė toji liaudis gindavosi anekdotais. Sąmojingais, už juos skaudžiai kentėdavo, minimum 10 metų - "Nėr laiko aiškinti - tu liaudies priešas" :

http://risovach.ru/upload/2014/12/mem/stalin_68494410_orig_.jpg

Tik Chruščiovas panaikino 58 straipsnį su savoka враг народа - liaudies priešas :

https://1.bp.blogspot.com/-k2Vpd_d19nc/UsA4wT2Lx5I/AAAAAAAAAYM/92acJa2UR8w/s1600/%D0%B2%D1%80%D0%B0%D0%B3+%D0%BD%D0%B0%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%B0.+%D0%A5%D1%80%D1%83%D1%89%D0%B5%D0%B2.bmp

Iš to Chruščiovo anekdotų begalės, jis politikoje rungėsi su jaunuoju JFK - JAV prezidentu Kenedžiu, liaudis iškart sureagavo anekdotu - atseit, jie abu lentyniavo bėgdami 100 metrų, aišku, nugalėjo jaunesnis- tik 44 metų amerikonas, tad TACC - Tarybų Sąjungos telegramų agentūra - oficiozas išplatino pranešimą:

"Lenktyniavo TSRS ir JAV vadovai. Nikita Sergejevič Chruščiov finišavo antras, o Džonas Kenedis atbėgo priešpaskutinis".

Tai to storulio Nikitos dėka pradėti gaminti "lengvieji sunkvežimiai" :

http://history.interdalnoboy.com/images/2733.jpg

ir vadinamieji kablukai :

http://img.rstcars.com/oldcars/moscvich/iz-2715/1859077-0.jpg

Mūsų nedidelėje Jonavos gamykloje susirinko tikrai gera vadovų komanda. Direktoriui teko buvusi valdytojo volga M-21, ją labai greit pavaduotojas tiekimo reikalams apsukrusis Antanas K. atnaujino, nes būtent ten buvo "gimdoma" M-24 aplipinant gautą iš Gorkio automobilių gamyklos kėbulą.
Pats Antanas K., kaip ir dauguma jo kolegų kitose gamyklose važinėjo tokia maždaug:

http://www.uazbuka.ru/models/img/gaz-uaz-69A_tth1.jpg

Juos būdavo lengviau gauti pusiau nurašytus iš kariškių. Registruodavo kaip spec. mašiną - pvz. laboratorijos, avarinę, remonto ir panašiai.

Gamyklos vyriausiam inžinieriui direktorius suveikė naują kabluką, atseit laboratorijai. Chemijos statybos tresto objektuose - o jų Jonavoje ir Kėdainiuose apstu - reikalinga ypač griežta betonų kokybės kontrolė.
Bandė jie tą kabluką perdirbti, nepavyko pirmaisiais metais to padaryti, griežtai tas draudžiama buvo, tad juo važinėdavo gamyklos vyr.inžinierius Valentinas J. Vairuotojas irgi buvo būtinas, nes tai gruzovoj transport, o tokį gali vairuoti tik vairuotojai profesionalai. Valentinas J. gi tik vairuotojo mėgėjo teises turįs.
Tiesą sakant, ne visai - baigę KPI visi gaudavo trečios klasės teises, bet taip jam patogiau, vairuotojas personalinis - geras dalykas, net jei apiformintas kitaip. Remontininku ar laborantu kokiu.
Nes vairuotojų skaičius irgi limituotas.

Tai va, naktį grįžtant iš Vilniaus, autostradoje netikėtai iššoko briedis. Vairuotojui su kanopa pataikė tiesiai į galvą, jis neteko sąmonės, mašina vertėsi ... Abu atsipeikėjo tik ligoninėje, liko gyvi ir pagijo. Naujasis kablukas gi sumaitotas nepataisomai. Žiauriai.

Tarybinei liaudžiai neįmanomo nėra. Kažkas rekomendavo Kauno žymiausią kuzovininką. Diedas toks stambus, ūsuotas. Sėdi ir rūko.
Tai man pasakoja pats Valentinas, buvau komandiruotėje pas juos, vaikštant po gamyklą gal tris kartus garažan vis užsukdavom.

Vaizdas tikrai įdomus, veik Rodeno mąstytojas prie kabluko sumaitoto:

http://img2.draugas.lt/galerija/z/o/k/zokekakotabifazolurovodohikovi.jpg

- Bliamba, nežinau ką daryti. Antanas jį atsivežė. Be jokių įrankių. Susirado tą dėžę, atsisėdo ant jos ir tik vakarop pasakė - padarysiu. Jau trečią dieną šiandien sėdi ir rūko. Vis kitoje vietoje kiekvieną kart. Vakar avanso paprašė, daviau 500.
- 500?!
- Taigi tik pusė tai. Sutarėm už 900 rublių padarys. Iki špakliavimo padarys, jo nedaug reikės. Ką ten nedaug, Antanas jau sumedžiojo dešimt kilogramų, gero - juogoslaviško.

900 rublių grynais, tai fantastika beveik. Beznal'o!!! Aišku, užlaužė kokį kolūkio pirmininką, ne už gražias akis, o už tai, kad atleido kolūkiui kokį 50 gelžbetoninių plokščių be limitų, t.y. virš limitų - na, neplanine, taigi draudžiama ir baudžiama tvarka. Dar vienas nonsensas anų laikų.

Po kelių dienų Valentinas papasakojo:
- Taigi tas diedas padarė! Liuks vyras!!! Ketvirtą darbo dieną man parodė, kur pritvirtint reiks lebiodkes, polispastus, kur domkratus įremti. Pats prie kabluko plokštes su ausimis laikinas privirino, kai kur varžtais laikinais prisuko. Aštuoni taškai, vienas domkratas aukšyn kojom - į specialų rėmą iš švelerių mano vyrų suvirinto įremtas. Tai kelias dienas užtrūko, dar pusdienį pasėdėjęs paprašė trijų rimtų vyrų, pats juos įvardino. Iš tų, kurie jam įtvirtinimus darė. Tada, surinkęs juos, mane nach... na, išvarė, garažo duris užsidarė. Po kelių valandų atėjo kabinetan vienas iš pagalbininkų, sako - meistras kviečia.

Eidamas galvojau, na, ką ten pamatysiu? Jei būt nelaimingas atsitikimas toje makalynėje nenustebčiau, betgi tylu lyg. Atidaręs garažo duris matau - ant kabluko kapoto, stovi butelis šnapso, užkanda- meistras vaišina pagalbininkus. O aš išsižiojau, reiktų duot pylos už butelį, o tyliu - bu kablukas taisyklingų formų, palamdytas, bet taisyklingų formų.

- Rytoj palyginsiu duris, prie kairiųjų bus daug darbo, dar persikreipusios galinės duris, jas pas save ištampysiu, pašildant reiks padirbėti. Vienu žodžiu - po dviejų dienų galit špakliuot/dažyti.

-O špakliaus jugoslaviško beveik pusė liko, dažytojai sakė, kokius du trys kilogramus nudžiovė tasai špakliuotojas - irgi kaunietis. Šiandien dažo jis.

Taip grūdinosi plienas. Buvo tokia knyga. Ne apie tai ji. Iš tikro BBC gerai suformulavo ne tik apie sunkumus:

https://www.proza.ru/pics/2014/03/14/2268.jpg


29504 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai visiškai nusivili. pamatęs natūroje matytą tik nuotraukose.

Anais laikais, tarp daugelio privalomų ir neprivalomų laikraščių/žurnalų prenumeruodavau ir lenkų MOTOR.
Tai toks beveik spalvotas, ant prasto popieriaus žurnalas, tiksliau - savaitraštis. Prenumeruodavau vien dėl paskutiniame puslapyje, pačioj apačioj, kairiajame kampe, rubrikoje LADNY? atspausdintos amerikoniško automobilio nuotraukos - su marke ir kaina doleriais. Pvz. už 4000 USD:

https://i.wheelsage.org/pictures/c/chrysler/new_yorker_sedan/chrysler_new_yorker_sedan_10.jpeg

Nežinau, kodėl Lenkijoj ( liaudies respublikoje !) tai toleravo - reklamuoti buržuazinio, supuvusio kapitalizmo dalykus, bet taip buvo. TSRS tokių dalykų paprasčiausiai ... nereikėjo. Atseit.

Tame MOTOR aprašytas ir FIAT - 124, kelis kart tapusiu Europos geriausiu auto:

http://cdn.johnywheels.com/2016/03/16/1970fiat124specialt-l-1cdf69f962a861e8.jpg

Kaune tais laikais sutikti kokį "rimtesnį" užsienietį iš Vakarų buvo tiesiog neįmanoma- jų paprasčiausiai Kaunan neleisdavo.
Labai retos išimtys - statant Dirbtinio pluošto gamyklą, dirbo keli britai... Mizeris tai...
O man su draugeliais keliais teko. Net metus atsimenu. 1965. Net datą - kovo 18.
Kavinėje "Tartu", pašokdinom gražią damą, vienas mokėjom naują, tik tik girdėtą madingą tvistą šokti.

http://image.shutterstock.com/z/stock-vector-couple-dancing-the-twist-vector-silhouette-248170078.jpg

Šokdama ji kažką kalbėjo:
- Tourin, automobile, fabrika italiano...

Graži, panaši į Sofia Villani Scicolone - Loren:

https://cabinetsecret.files.wordpress.com/2010/07/11.jpg

Kai antrą kart norėjo tasai draugelis gražiąją italę pašokdint, jos kavalierius neleido, o prie mūsų staliuko priėjo toks pilkas žmogelis ir pasakė - nereikia tos gražiosios italės varginti.
Pažymėjimo ans nerodė - ir taip aišku, iš kokios kontoros ...

Su chebra vėliau nutarėm, kažkokiu būdu Kaunan pateko keli italai automobilistai, vienas - su žmona. Kai per Amerikos balsą ar kažkur išgirdom, kad statoma didžiulė automobilių gamykla, supratom neklydę.
Net miestą tą- SAMARĄ- pervadino italų komunistų vado TOLJATI vardu - taigi toji italė kalbėjo apie FIAT -

FABRICO ITALIANO AUTOMOBILE TORINO

https://lh5.googleusercontent.com/-tXoR442S9Ug/AAAAAAAAAAI/AAAAAAAASHA/Lj_-_UbKb_w/s0-c-k-no-ns/photo.jpg

Praėjo kiek daugiau nei 5 metai, buvau Maskvoje, matau - kažkoks susibūrimas gatvėj. Prieinu - ogi visi apspitę pilką tokį mažiuką, pilkutėlį, asfalto spalvos automobiliuką ir visi jį ... peikia:

https://c-a.d-cd.net/9228fdu-960.jpg

Жигули, kalnai ir žodis žinomi maždaug nuo žigulinio alaus, vėliau išmokome - tai VAZ 2101. Volžskij avtomobilnyj zavod - todėl VAZ, o skaičiai pagal GOSTą, berods skaičius "1" tai ZAZ - Zaporožskij AZ, "2" tai VAZ, skaičius "3" Gorkovskij AZ, "4" - Moskvič....gal ir ne...

Tai va, stovim apspitę tą žiguliuką, kaip visada, atsirado žinovų - skarda tik 0,7 mm, kai pobiedoj buvo net 2 mm, volgoj 1,5 mm... Skarda nesivirina net. O variklis- koks sudėtingas, reikia klapanus reguliuoti kas 10000 km...
tik specialistai autoservisuose sugebės tai... o servisų statyba vėluoja...

Pasirodė pirmieji VAZ 2101 ir Lietuvoje. Tie asfalto spalvos - pirma partija, gaminta italų ir jiems prižiūrint...taigi, labai geri...kaina 5500 rub. oficialiai, pagal paskyrą/taloną, o juodojoje rinkoje - minimum 10 -12.

Mano - inžinieriuko - atlyginimas tada - 105 rub., taigi - apie 85 į rankas. Magnetofonas AIDAS irgi 105 rub., SPIDOLA 95, SELGA 32, SMENA 15, čekiškas lietpaltis - 30, lenkiški batai - 35, kavos puodelis knaipėje 9 kap., kavinėje sauso vyno fauspatronas - apie 3 rub., karbonadas apie 1,2 rub.,
Kompleksiniai pietūs 80 kap., Araratas *** 8,12 rub., kavinėje su 40 procentų antkainiu...

Benzinas A-92 9 kap/ltr, taigi- pigesnis nei gazuotas vanduo su sirupu, nes tas 3 kap/200 gr. x 5 = 15 kap. Neužilgo - "darbo žmonių prašymu" benzinas pabrango dvigubai iki apvalių 20 kap., dar po kurio laiko- vėl dvigubai - iki 40 kap./ltr.

Jei kas tada pasakytų, kad kiek daugiau nei po ketvirčio amžiaus itališkus automobilius nelabai gražiai vadinsim... kad juos, na, ne visai juos, bet panašius gamins lyg kokius vabalus VW beveik 50 metų...

Taigi, taigi, kaipgis - ražkažis net ne uodegą - š..ną drasko...

29600 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai, kai net italai "duoda kruopų"

Italai, "makarončikai" pralaimėję II PK pokario metais - 1955 - pradėjo masinę automobilizaciją. Kaip ir motorolerizaciją prieš tai:

http://4.bp.blogspot.com/-X0OBuMU5cfk/T9DusI7M7oI/AAAAAAAAAEc/74g0akz6Vng/s1600/1949.png

Veik, kaip HFI su savo geležine Liza, kaip fiureris su VW - Liaudies Automobiliu. Yra gi versijų, kad būtent Adolf nupiešė siluetą to automobiliuko, inž.Ferdinand Porsche beliko tik detalizuoti.
Italai nemėgdžiojo dizaino:

https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/originals/ef/8f/bd/ef8fbd774b4c98a94af440f9bcab231c.jpg

Tais pokario metais japonai masiškai supirkinėjo idėjas, licenzijas ir padarė stebėtiną proveržį technikoje ir ne tik.

Sovietai elgėsi dar paprasčiau, kam mokėti pinigus ir nemažus... Reikia paprasčiausiai nukopijuoti ir be jokių pardonų gaminti.

Taip 1957 atsirado VIATKA Вя́тка ВП-150:

http://coolnoutdw.cluster007.ovh.net/netgear/wp-content/uploads/2015/02/viatka.jpg

= Vespa

http://static.weloveshopping.com/shop/client/000055/phuketmodelandtoys/vespa001.jpg

= ЗАЗ 965 1960 metais:

http://zaz.slovarik.org/wp-content/uploads/2015/05/zaz.slovarik.org_zaz965salon19.jpg

Kartu iškart anekdotai - запорожец - жопа рожа, vagys pavogė motorą (с3,14здили мотор) - gerai, kad bagažnike atsarginis įdėtas, armianskaja radijo - Da, zaporožec možet dostignutj skorostj 100 km/čas, no s uslovijem- jesli spustit ego z veršyny Ararata....

Būtent tokiu savo ralisto karjerą pradėjo Stasys Brundza. Stasis Brundza- taip kažkodėl apie jį rašė žurnalas MOTOR.;

http://denisovets.ru/remz/remzprototips/VFTS_BRUNDZA_1.jpg

Jis - antras iš dešinės. Ne, ten ne Putin'as pirmas iš kairės...

Čia - dar be ūsų, jau gana žinomas pasaulyje, ne tik TSRS:

http://simonovmotors.ru/works_item_images/worksimg299.jpg

http://image3.thematicnews.com/uploads/images/00/00/41/2015/03/02/18ee7ee1f5.jpg

Labai gražiai apie jį kalbėjo ir rašė Sobieslaw Zasada. Vienžo, ne visada Brundza buvo seimūnu, kas a priori durnas.

Man didžiausia įspūdį padarė, kai paprašė padėti apversti (APVERSTI !!!) naujutėlaitį VAZ 2105. Tiesa, ne ant žemės, o ant kelių padangų...

Tai įvyko ankstų vasaros rytą, gal šeštą valandą Širvintų hipodrome. Vyko TSRS ralio turas. Mano moto draugas Linas buvo tik ką nusipirkęs senutę mėlyną Zapkę, man - nuokautas, vienu metu važinėjome JAWA, po to Linas naująja VIATKA,;

http://s.rdrom.ru/4/pubs/bmsh2014/270/56f98f58f310c93ca4600c3d611371fc.jpg

aš gi ČEZETA;
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/3c/Cezeta_scooter_at_Regiontour_2010.jpg

Linas vis gyrė savo zapkę, net medžioklėje nušluostė nosį volgistui, parvežęs šerną iš brūzgynų ir dar tą užklimpusią volgą padėjęs ištempti.

Taigi, ankstų rytą hipodrome buvom susirinkę gal kelios dešimtys žiūrovų. Matėm, kaip vertėsi kazachų moskvičiukas, nieko baisaus, tik galinis langas iškritto, prišokę keli žiopliai atvertė atgal, šturmanas ir pilotas net nepadėkojo - nurūko toliau. Abu šalmuoti ir diržais prisirišę.

Nelabai įdomu tos lenktynės hipodrome, na varo gal antru/ trečiu bėgiu, varikliai kaukia, tiesa, kiek keista - ratai pasukti dešinėn, o posūkis - kairysis...užskersuoja mašiną, kitaip apsiverstų... na, maždaug taip- tik ne ant sniego ir ne tokia mašina:

http://cdn.bmwblog.com/wp-content/uploads/BMW-races-2002-TI-01.jpg

Greičio ruožai - daug įdomiau:

https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/564x/e9/e0/84/e9e084cc83e633564ba80c2e78aa5597.jpg

29690 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai važiuojant žirguliuku, tai iškrenta variklis. Būtent taip atsitiko ralio greičio ruože Potapčikui. Po jo rekordinio šuolio nuo tramplino, taip mes - žiopliai žiūrovai- vadindavom tuos kalnelius, sudarančius lyg ir trampliną.
Dar pasiginčydavom - kas geriau, ta prasme greičiau - ilgas aukštas šuolis, ar sugebėjimas tą kalnelį įveikti beveik nepašokus.

Prie vieno posūkio šalia mūsų stovėjo keli, kaip supratom iš komentarų - ralio žinovai. Abu su šalmais ant parankių, taigi, motociklistai, artimos mums su Linu dūšios. Tie žinovai vis pakomentuodavo, kas gerai praėjo ir net daugelio ralistų pavardes vardydavo. Abu dažnai pas savo paneles į Vilnių javomis važinėdavome iš Kauno tuo metu, kai buvo tiesiama autostrada.

Brrrrr, net dabar dantys barška, prisiminus ruožus, kur natūralaus žvyro sluoksnį palikdavo, kad pravažiuojančios mašinos ratais sutrambuotų.
O tame žvyre - kumščio dydžio akmenys, tokie apvalūs iš po sunkvežimio ratų šaunantys kaip iš katapultos. Ypač iš po naujai pasirodžiusių savivarčių ZIL- 130.

https://i.ytimg.com/vi/0QXhBE4Nh1U/maxresdefault.jpg

http://traktorbook.com/wp-content/uploads/2015/04/zil-130-samosval.jpg

Ne, ne taip aišku, bet atrodantys grėsmingai, pakrauti ar tušti varo kokių 80 km/h ir tik ir taikantys, kaip vargšui jawistui akmeniu tiesiai į kairę koją pataikyti... dabar galvoju, net gėda - stabdys ar bėgiai kairėj:

http://www.motokenny.cz/wp-content/uploads/2013/04/11141190_10153293609869054_8980348402491319838_n.jpg

Bėgiai. Kairė ranka sankaba, dešinė gazas. Abu mokėjom šauniai ant asfalto kiek paguldžius motociklą aplink koją apsukti... net išmetimo vamzdžių galai nusibrūžindavo. Tik kažkodėl- kiekvienas tik į vieną pusę.
Aš - kairiarankis, tik aplink kairę koją. Berods.

Taigi, komentuoja tie žinovai kiekvieną ekipažą, mes gi nesuprantam- pagal ką jie žino - tas praėjo gerai, tas blogai.
- A, tai jei stop lemputės dega, reiškia blogai, jei praeina be jų mirksėjimo - gerai.
Ne velnio.
Gal posūkyje žiūrint iš priekio - kaip ratai pasukti.
Ne velnio - visada į kitą pusę.
Ne velnio. Tik ką Girdauskas pralėkė, stop'ai mirksėjo, o jis gi vienas lyderių. Neapsikentęs ''nusiimu kepurę" - klausiu jaunikaičių
- paaiškinkit kolchoznikui kamine reikalas.

- Greičio ruože startas duodamas kas vieną minutę. Stovint užsifiksuojat sekundinę rodyklę - pvz. va šitas pralėkė ant 17 - tos, va atvaro sekantis - ant 10-tos , reiškia geresnis už aną. Ant 25 - tos blogesnis...

Kaip elementaru. Dėkoju, klausiu kokiu motociklu atvažiavę jie ir pasakoju, kaip per bulviakasį atkeršijau brigadininkui. Vienais metais jis atjojo mūsų - talkininkų- prižiūrėt tokia ramia kumele. Paprašiau duot man pajoti, na, pabandyti, kaip tas daroma sėdint balne.

- Prašom - sako brigadierius, kai užlipu šiaip taip ant tos kumelės, sako - tik kiek diržą paveršiu, bu, atsileidęs.

Joju ramiai, gal po šimto metrų pabandau mandriau, ant kilpų kojomis įsispyrus, kaip kinuose pamandravot, tik bac ir ... guliu po arkliu. O kumelė protinga ši, stovi. Leido iš tikro diržą papilvėj priveržti, dėl visa ko apsukau ją atgal, šiaip taip atjoju atgal. Visi žvengia, klausia kodėl taip ilgai:

- Atbulinio bėgio ieškojau - bandau atsikirst, nepadeda, visą dieną mane erzino.

Kitąmet brigadininkas atvažiavo JAWA 350. Na, pakliuvai, dieduk tu man- pašokinėsi. Diedukas tasai už mane gal 10 metų vyresnis.

Paprašau pavažiuot iki parduotuvės. Motociklas valdiškas, susiraukė - bet davė. Mandrai apsuku, manau visi išsižiojo susižavėję mano meistriškumu... Parvežu iš parduotuvės butelį, ruduo, šalta...buvom susidėję po rublį keliese, pavaišinom ir brigadininką, tas mūsų moteriškaitėms kažką linksmo pasakoja, aš vyrų paprašau užstoti kiek mane. Atsidarau jawos įrankių dėklą, atsuku gaubtą šoninį ir sukeičiu degimo pertraukėjo kontaktus. Užsuku gaubtą, sukeičiu žvakių pypkes, privažiuoju prie vyrų - gal dar po vieną rublį.

- Ne, negalite- pietūs baigėsi, o vakaras dar toli - brigadierius vaizduoja didelį vada. Toks ir yra, vėl mane kiek apspinta užstodami bendradarbiai, gesinu motociklą ir pypkes sustatau vieton.

Jau nuo vagos galo matom, kaip brigadierius kankinasi. Neužsiveda java, net stumt bandė. Stumdyti su įjungtu bėgiu sunku, kai degimas cilindruose sukeistas.
Grįžę vėl į vagos pradžią matom pavargęs sėdi brigadierius ir nervingai rūko. Kažkas pasiūlo - už butelį Juozas kaip mat pataisys motociklą.
Pritupiu prie motociklo, rūkau, vaizduoju čiupinėjantis cilindro galvutę, nemačiom sukryžiuoju vėl pypkes.
-Viskas čia gerai. Ne kumelė gi, gal benzino nėr?
Tas net benzino bakelio dangtelį atsuko - yra.
-Keks, meks ,šmeks - užsivesk!!!

JAWA 350 paklusniai užsiveda. Brigadierius pritupia, gal iš nuostabos, pamato žvakių pypkes sukryžiuotas. Piktas eina prie manęs, gal lempon duos kolchoznikas šitas man?! Ne, jis geras psichologas, tiesia man ranką:
-Vienas vienas.

Ilgą šią istoriją tiems ralio žinovams papasakojau kažkaip trumpiau, na, mandagūs jie vyrukai išklausė. Kai nuėjo tolyn, Linas sako:
-Čia gi ralistai buvo iš trąsos iškritę.

Nežinau ar taip, bet jų pamoką įsidėmėjau. Po kelių metų gavau antrą pamoką

29780 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai gauni antrą pamoką?

Specialiai į Kauną pasižiūrėti TSRS ralio turo atvažiavau jau savąja Madlen:
Tai "pirmukas", paprasčiausias VAZ 2101. Turėjau galimybę rašant man vardinę paskyrą pasirinkti "3", "11" ar "1". Pasirinkau pigiausią, liuksusinis "3" - 7200, "11" - 6100 - taigi, net 600 brangesnis, užtat net 5 AJ galingesnis nei VAZ 2101 - 64AJ, iki 100 km/h per 20 sec, kai anas - per 18...

Gerai pasirinkau, nes skolas atiduodant skirtumas labai pasijuto.
Su spalvomis pasirinkimas - mėlynas/violetinis, rudas, geltonas.
Pasirinkau šviesiausią - tokią šlykščiai gražią geltoną:

https://a-a.d-cd.net/d34a85u-960.jpg

Kuklią savo mašinytę pavadinau irgi kukliai - Madlen. Vardas tiesiog prilipo, taip buvo vadinama ir pardavus ją sūnėnui - LŽŪA studentui. "Lietuvos žiopliai ūkiškai apmokinti" , kaip mes- KPIišnikai- vadindavome juos, o jie mus "Kvailiais proto ieškančiais".
Jau Gorbio kooperatyvo metais matau - kažkur matyta mašinytė geltona, bet kodėl su plafonu TAKSI ? A, tai studentas Remigijus vietoj paskaitų taksuoja.

Startas, įspūdingas renginys, vyko naująjame Kauno stadione, berods, ne visai baigtame. Puikus architektūrinis sprendimas, tribūnos lyg sklendžia ore, pro tarpus tarp tribūnų matosi ąžuolai, nepraktiškas, bet puikus:

http://eidvilas.blogas.lt/files/2012/07/20120707-kauno-stadionas-089.jpg

http://g4.dcdn.lt/images/pix/file44911087_4067d451.jpg

Aikštėje prie stadiono suvažiavo šimtai, gal tūkstantis rali žioplių. Prisiparkuoti taip kaip priklauso padėjo mano šviesaus atminimo brolis Romualdas. Jis- vyresnis penkeriais metais ir motociklu važinėti mokino - kartais skaudžiai keliais per šonus tvatijo net...

Startas, pristatymas, gaudesys greit atsibodo ne tik mums. Reikia kur nors į trasą pavažiuoti - geriausia į greičio ruožą, tik kur? Šalia Madlenos ant mėlyno liukso kapoto keli vyrai studijuoja žemėlapį, nespalvotą tokį...

Va, pro Liutonys bus kaip tik - nutaria jie ... aš sėdu ant uodegos... autostrada varo 110 -120, nors lynoja, neatsilieku, brolis vis - laikyk distanciją, distanciją! Prie Rumšiškių nušvito saulė, lietaus ten gal ir nebuvo...
Ties Bačkonimis mėlynasis liuksas žast dešinėn ir iškart kairėn į žvyrkelį.
Spaudžiu, o anas tolsta, tolsta, tolsta, tik dulkės jau matosi:

http://g2.dcdn.lt/images/pix/zvyrkelis-62036827.jpg

- Ai, atsibodo tos dulkės - mažinu greitį, nes mašina kaip ant ledo. Pačiu laiku, nes ir posūkis. Jau visai ramiai privažiuoju prie stovinčio liukso mėlyno, šalia stovintis vyras aiškiai laukia manęs :

- Na, ir ko atsilikai, juk nuo pat Kauno sėdėjai ant uodegos lyg špionas koks?
- Kad žvyrkelis per siauras lenkti - bandau juokauti, nelabai pavyko, tad tiesiai šviesiai sakau - na, aš dar salaga, pats gal ralistas, taip pavarei- tik dulkės matėsi!
- Tėtis sporto meistras!!! - išpoškina vaikėzas, kaip velniukas iš tabokinės iššokęs iš liukso
- O tu vairuoji geriau nei tėtis, tik sakyk teisybę?
- Ne, tėtis neleidžia. Lėtai man galima vairuot
- Tai nieko. Mokykis, kaip ten ant sąsiuvinių viršelio parašyta?
- Mokytis, mokytis ir dar kartą - mokytis. Nuobodu...
- Bet tai geri, protingi žodžiai, nors ir Lenino.

Visai patiko tam vyrukui mano pagyrimas girdint jo sūnui, tad jis man sako:
- O kokiu bėgiu žvyrkeliu važiavai?
- Kaip tai kokiu- ketvirtu.
- Va, va, taip būtum griovin įvairavęs. Žvyrkeliu tik antru/trečiu! Jokio ketvirto, užmiršk jį aplamai tokiam kely... Prieš posūkį - antrą. Dar išmok stabdyti perjungiant bėgius vis mažyn. Zasados knygą susirask.

Gerą pamoką, nuoširdžią davė man tas asas. Asas. Tikras Asas.

29839 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai klausaisi dainos, kurios negirdi. Kompas sugedęs - garso nėra.
Daina vis tiek puiki:

Tombe la neige - SALVATORE ADAMO

https://www.youtube.com/watch?v=_64nc_NLE_I

Ją, akomponuodamas gitara, puikiai dainuodavo Jonas. Žodžiai ten gražūs, kažkas apie sniegą, kurio gal nesulauksi...nors prancūziškai - tai "ji neateis" ...

Tombe la neige
Tu ne viendras pas ce soir
Tombe la neige
Et mon cœur s'habille de noir
Ce soyeux cortège
Tout en larmes blanches
L'oiseau sur la branche
Pleure le sortilège

Prancūzių kalba, kas savaime gražu. Jono Violeta prancūziškai mokėjo geriausiai iš visos mūsų kompanijos. Vėliau kiek prisidėjo Nijolė - iš VVU prancūzų kalbos katedros.

Gyvenom visi tada brandžiame socializme, viskas buvo paprasta ir aišku.
Viena kalbam, darom kita, galvojam trečia. Arba - vėl ką kitą.
Geriausiai gyveno tie, kas turėjo blatą. O tasai blatas- pats įvairiausias.
Neįtikėtinai įvairus.

Nijolė mus pasikvietė į uždarą kino seansą. VVU. Rodė senoką, kokių 10 metų gal prancūzų filmą. Mokytojos ir jauno vyro meilės istoriją gražiame kaimelyje/miestelyje. Su lavonu, kurio nerodė. Užtat net dabar atsimenu kraupius tiesiog, bet neišpasakytai gražius kadrus su krauju.
Uolos papėdėje mokytojos atsivesti gamton vaikai sėda ant žolės pietauti. Mergaitė išsiima sumuštinį, ruošiasi valgyti - ant gelsvo sviesto iš kažkur krenta kraujo lašai... stambiu planu - raudoni ant gelsvai balto sviesto... sekantis kadras - ranka nuo uolos viršaus nusvirusi, tai lavono ranka...

Jonas turėjo tais laikais labai brangų, retą AKAI. Kokiu tai būdu gautą per Prancūziją.

http://audioklassiks.de/db/img/akai/gxc_750d/akai_gxc_750d_06.jpg

Tai paprastas nūnai banalus muzikinis centras. Viena dėžė, dvi kolonėlės. Kaip šioje meistriškoje foto - AKAI ir AKAI atspindys. Visi teatrai, koncertai, parodos, kinai baigdavosi prie AKAI.

Pamenu, po to uždaro seanso sakiau:
-Filmas senokas jau. Todėl net neparodė - mylėjosi tas vyras su mokytoja ar ne. Buvo pas ją jos kambarėlyje ar tik po langu stovėjo. Lavono irgi neparodė, tik tas iš nusvirusios rankos tekantis kraujas. Įsivaizduokit, kaip parodytų tai DABAR.

Tas dabar tai gal 1980 metai plius minus du trys.

O santa simlicitas !!! Iš kur man, snobeliui tokiam tokios mintys? Visai nekvailos, nes ... naivios. Gal ir gerai, kad TADA nenutokėm kokiu pasaulis pavirs tolimame XXI amžiuje.

Paskaitęs koks šių dienų švonderis rėž - na, va, vėl tas pats - "prie ruso buvo geriau". Ir kaip tokiam paaiškinti - iš tikro buvo geriau. Nes laiptai ne toki statūs buvo. Moterys visos gražios. Mes irgi. Bu, jauni.

Nieko naujo ant šio pasaulio. TADA koketuodavau Strelkūnu:

Kur tu, Jaunyste, pasidėjai?
Ir kuom man pasidžiaugt,
Kai neapykantos daugėja,
O meilės vis mažiau...

Pats šaipiausi mintyse iš 75- metės tada neprilygstamosios Kazimieros K., kuri sakė, jog širdim jauna...
Pats stebindavau kitus keisčiausiu Hemingvėjaus posakiu apie jaunystę. Ne, ne tuo, kad laimingas tik tas, kas ją praleido Paryžiuje. Šią banalybę visi žinojo, nesublizgėsi tokia normalioj kompanijoj... Viešpatie, jei aš žinočiau, būč tylėjęs TADA.

Jaunystė - tragiškiausias žmogaus metas.

"Glavnoje zadača roditelej dovesti rebionka do pensijonogo vozrasta." - taip sakydavo Kalinovskij, smagus diedukas toks, amžinai prašąs kokio deficitinio gaminio savo statybos remonto valdybai, visada gaudavęs ir niekad skoloj nelikdavęs. Tai jo dėka, kai mano šefas trečią kartą pakliuvo išgėręs su savo žiguliuku, tas faktas aprašytas VAKARINĖSE NAUJIENUOSE, paruoštose spausdinti, atrodė šakės- nieks nepadės... o Kalinovskis sugebėjo - ne, pavardę išbraukti iš rubrikos VAI INFORMUOJA buvo per vėlu, jau sumaketuota. Išėmė visą rubriką tos dienos.

Jonas važinėjo irgi pirmuku, irgi geltonu, tik šviesiai šviesiu:

http://img-fotki.yandex.ru/get/3502/zastav-spb.0/0_c096_d7e89697_L.jpg

Smėliniu, jūrų kapitono marškinių spalvos, kaip aš sakydavau. Nors šioje foto - gal mano Madlen?

Mes abu inžinieriai. KPIšnikai, mūsų žmonos dailininkės. Abu pasišaipydavom iš savųjų damų, na, koks skirtumas kokios spalvos ten skarelė/suknelė/lovatiesė. Iš jų kalbų apie jų siaubą - MENO TARYBĄ. Tai kaip manasis siaubas - "ant kilimėlio" pas ministro pavaduotoją M., kaip Jono direktorius... ne - direktoriatas, taip jau tada vadindavo posėdžius, kur skalbdavo dėstytojus.

Iš esmės tas pats. Meno taryboje, mandagiai, gražiai ir negailestingai išdulkina.
Kolegijoj - beveik be keiksmažodžių, ne, ne beveik, be jų. Kabinete - rusiškais net triaukščiais- iš3,14zdina, statybos visada sunkus dalykas. Direktorate - per jus...

Tai va, naujasis mūsų damų generalinis direktorius prie kitų naujovių ekonomikoje surengė kino teatre LAZDYNAI savo įmonės gaminių demonstravimą. Tokią viešą meno tarybą liaudies.

Sėdžiu salėje greta Jono, damos mūsų užkulisiuose, gaminius demonstruoja modistės, ne tik savos saviveiklininkės, bet ir tikrosios - iš Modelių namų.

Mūsų Violetos suknelės kokios seksovos pasirodo. Megztos, dailiai prie dailių klubų/biustų/šlaunų prigludusios... eisenos modisčių siūbuojančios... apšvietimas... kažkiek muzikos... komentarai profesionalūs...
Sėdėjom išsižioję ir susižavėję... Vėliau jau niekad nesišaipydavom. Na, nebent skriestuvu pamatavę nupiešto modelio pečių plotį, o tai moteriški 44-48 cm, įrodom, kad nupieštosios damos aukštis - virš 3 metrų... nieko čia nepakeisi, visi madų dizaineriai piešia a la modigliani...

https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/236x/0e/7c/8f/0e7c8ff767267becb80a812ec374ab64.jpg

Nežinojom tada tų 90/60/90. Prieš kelis metus ČIA rašiau jau. Nesąmonė tai. Tai beveik vyriška, na, bachuriška figūra. Būtent tokia patinka dizaino karaliams, o jie - gėjai beveik be išimties. Tos proporcijos neišvengiamai atėjo ir pas mus.

http://g4.dcdn.lt/images/pix/djurginiene-60512373.jpg

Sako dėl skonio nesiginčijama. Aš arogantiškai sakydavau - viskas paprasčiau- jis yra arba ne.

Čia 90/60/90? :

http://www.monstersinmotion.com/cart/images/231BL01_Marilyn-Monroe_05.jpg

https://images.icanvas.com/list-hero/amedio-modigliani.jpg

Visos jos pakartoja tave-
Kaip šių metų žolė
Pakartoja pernykštę...

Justino Marcinkevičiaus naftalinas.

Rašiau apie rali pamokas, nuklydau - reikia grįžti. Kaip bebūtų keista daviau ją aš. Ir ne bet kam - Jonui, kurs ne tik savo, bet ir mano mašinikėms pagelbėdavo - jis auksarankis, aš atvirkščiai.

O pamoka ta tokia. Grįžtam po savaitgalio prie ežero kažkur žvyruotu vieškeliu. Du pirmukai, dvi šeimos po du vaikus. Jonas važiuoja pirmas, kiek palaukia manęs, mes jį lenkiam ir matom ištisusį jo veidą- aš keleivio vietoj, todėl labai arti... vairuoja gi mano gal šešiametis sūnus.

Po savaitės kokios - Jono sūnus vairavo gal geriau. Po 25 metų Jono sūnus padovanojo Jonui mazdą beveik naują, tiek metų jai, kiek Tomui buvo tada, kai Tėvas išmokino jį vairuoti

29900 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai kartojiesi. Su ta 90/60/90 estetika, talijom/dizaineriais, Modiljaniais vos nepakartojau libido sexualis 64 iš jau praėjusių 2014, "grafikinių" kreivių ten visokių, bekylančių ir besileidžiančių.

Lyg turėjau apie auto/rally tęsti... Ilgainiui kažkaip rečiau žiopsoti jų važiuodavau, gal kad niekad nemėgau tų masinių jomarkų/mugių, grūsties kaziukinės.

Toljačio gamykla pasiekė pajėgumą. 600 tūkstančių žiguliukų kasmet, lašas, tai, bet ir ne jūroj jau...Dar ZAZai, moskvičiukai, volgos - tų nedaug visai.
Lietuva lenkė visas kitas "broliškas respublikas" kurias "na vieki spločila vielikaja Rus" lengvųjų skaičiumi tūkstančiui gyventojų. Ryškiai, net gruzinus lenkėm.

Tai nebuvo masinė automobilizaciją, bet pokyčius gyvenime vis tik darė.

Grybavimas. Kai kokią ketvirtą ryto į Varėną tiesiog kolonos varo. Prof.Daukšas iš "Neringos" mažosios salės inteligentų elitiniame savaitraštyje "Literatūra ir menas" išprovokavo galingą diskusiją. Apie miesčionizmą.

Kita realija tų laikų - šeštadieninės ar sekmadieninės kelionės Lydon/Molodečnan/Gardinan - po univermagus ir selmagus - kaimo parduotuves. Įprastas vaizdas - aikštėje kelios dešimtys lengvųjų su lietuviškais numeriais, prekybos salėje - vietiniai - tik pardavėjos.

http://photos.wikimapia.org/p/00/02/92/61/23_full.jpg

O va, jau rusiškas šiuolaikinis praeities lakavimas:

http://demotivators.to/media/posters/240/219628_eto-obyichnyij-selmag-v-malenkom-rabochem-poselke-70-e-godyi.jpg

Nemanau, kad mūsų prekybininkai "pramušdavo" Maskvos gosplan/ gosnab/gostorg' uose mažesnius "širpotrebo" - plataus vartojimo prekių - fondus.
"Bulbos" nelabai mėgo, kad mes - "labusai" - visą importą tiesiog šluote iššluojam iš jų parduotuvių. Ne tik vilniečiai, kauniečiams Lyda irgi ne per toli. Gudų prekybininkai planus įvykdydavo ir viršydavo.

Madlen'os ekipažas - visada 4, kartais net 5. Norinčių apsiprekinti tikrai netrūkdavo. Kartą netoli Lydos teko vieną "palydovę" išsodinti. Man maudė , net skaudėjo dantį, o važiuoti būtinai reikėjo, viskas sutarta- kažko konkretaus ieškoti, pinigai tam konkrečiam sukrapštyti. Atidėsi savaitei - kaip mat ištirps.

Dalia, šiaip linksmai plepi žmonos bendradarbė - autorinių suvenyrinių, tikrai fainų lėlių kūrėja, mokanti kandžiai pamėgdžioti bet ką, man už nugaros vis pasakoja, kaip jai kaltu dantį stomatologas dailino.

-Dalia, būk gera, keisk plokštelę, ką nors linksmiau - neapsikentęs prašau.

Dalia persijungia, bet po kiek laiko vėl apie dantis vis pradeda porinti.
Kai ne po kelių, o gal kokių devynių mano prašymų vėl pradėjo apie reples... brrrr!!! Kaip ir visi tikri vyrai vien nuo bormašinos garso vos ne alpdavau, o čia apie reples! Sustoju.
- Kas atsitiko? Taigi laukas čia, netinka kairėn/dešinėn WC ieškotis.
- Nieko. Dalia, išlipk!!!

Dalia irgi karšta, iššoko kaip mat. Gudri- rankinuką tai paliko. Važiuoju, visi tyli, pradeda lynoti... už kokio kilometro apsisuku, toji nelipa, tenka jau man atsiprašinėti. Kai moteris neteisi jos privalu atsiprašyti gi. Sunku būti džentelmenu. Bet fain.

Smagu LIETUVOS TSR (lietuvi tu su rusu. lietuvi tave smaugia rusas) simbolinę sieną kirsti grįžtanti.

Atrodė toji siena irgi respektabiliai, dizainas aiškus, medžiagos- ne fanera kokia. Neradau interneto okeanuose anei vienos tų laikų foto!
Čia ji jau be sovietinės simbolikos :

http://www.archyvai.lt/images/463/1209.jpg
Buvo ir kuklesnių:

http://s799.photobucket.com/user/Romas1/media/LT/Podbrodzie197X.jpg.html

Dabar net dėmėsio neatkreipiam gi- tik keiksnojam:

http://st.depositphotos.com/1008371/4242/i/950/depositphotos_42424921-Lithuania-country-border-sign.jpg

Gamta TADA lyg tai ta pati, bet - kelio asfaltas, mūrai, šaligatviai, tvoros, gėlės, žmonės, jų rūbai - Lietuva! Lietuva, kurios vardo nesigėdijom. Mes - aukštesni, patinka tai kam ar ne. Lietuva. Ne Baltarusijos kokie ЖИРМУНЕЛИ,ТРАКЕЛИ ...

Tikslas lyg pasiektas, ne viskas gauta (tada ne pirkome, o gaudavome) - nuo "importavų" batų/batelių, švarkų/suknelių, velveto, kosmetikos, vaikiškų žaislų, net knygų - klasikos rusų kalba, Bulgakovo, net - superinio deficito Jerofejevo "Москва - Петушки"...

Vakare jau pas Dalią- jos pačios receptu keptas tortas/kava/ ARARATAS*** jos švaručiai steriliame bute. Labai skaniai žvengėm, kai ji mane vaizdavo. 1:1. Man net dantis atlėgo.
Dabar jau aš jos atsiprašymą priimu.

Kartais tas "komercines" keliones pavykdavo "sudvasinti". Retai, bet kietai.

29997

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai tik kartą pavyko suderinti materialinių ir dvasinių vertybių paiešką. Taigi, nutolti nuo miesčionizmo materialaus gryno...

Vienu ekipažu vykom į Minske atidarytą parodą "Šiuolaikinė JAV tapyba"
Atvažiavom anksti, manėme - bus daugiavalandinė eilė, kaip kad įprasta būdavo visose JAV parodose. Architektūra. Buitis. Dizainas. Švietimas.
Kadais teko kelias tokias matyti.
Tuometiniame Leningrade - ARCHITEKTŪRA, po kurio laiko Kijeve BUITIS. Tokius apskritus baltos emalės didelius ženkliukus dar išsaugojau, bukletai užsimetė kažkur:

https://57.img.avito.st/1280x960/1223777357.jpg

http://s4.gallery.aystatic.by/650/946/951/5012/5012951946_1.jpg

Pamenu, kad Leningrade, jei įrodydavai kažkokiam TSRS darbuotojui, kad esi susijęs su architektūra, leisdavo įeiti į didžiulę salę, joje daug literatūros ir po dvi tris knygas galėdavai išsinešti. Ekskursijon važiavau su savo pirmąja, į kurią buvau paskirtas, darboviete, autobuse buvo daug laisvų vietų, tad su direktoriaus leidimu buvau pasikvietęs savo kursioką. Jis kišenėje turėjo diplomo nuorašą, lietuvišką, bet su herbiniu Politechnikumo antspaudu, o jame aplink herbą - pilnas pavadinimas ir rusų kalba. Tasai funkcionierius, kraipė galvą, gal pirmą kart tokį antspaudą matydamas, bet įleido abu mus, jaunuolius specialistus, mane įspėjo - tau jokių knygų... Petras paėmė dvi po du egzempliorius, išeiti iš salės su jomis nepavyko- kagėbešnykas tasai turėjo gerą atmintį veidams, tad aš ėjau iškart tuščiomis rankomis.

Kijeve skaniai nusižvengėm, kai du bliaškom apsikarstę veteranai prie didžiulio šaldytuvo stovėdami, jį peikia, na, jis gi mano virtuvėn netilps, o jei tilps - tai liks vietos tik taburetei. Veteranai į mus atsisuko, išgirdę ne rusiškai kalbant - ach, vy, nedobityjt pribalty, fašisty!

Kitas diedukas kitoje salytėje - abi matytos parodos plane lyg korys, daug nedidelių salių, kiekvienoje po rusiškai kalbantį gidą - užduoda klastingą klausimą:
- O kaip pas jus su darbu jauniems specialistams, baigusiems institutą ar kotedžą jūsiškai
- Sere, koledžą ar universitetą baigę darbo ieškosi patys - gidas kiek akcentuoja žodį "koLedžas".
- Ir ką, visi randa?
- Na, visaip būna, matyt, ne visi.
- O pas mus visi gauna paskyrimus - išpiškina diedukas patenkintas, kad prigavo supuvusio kapitalistinio pasaulio atstovą.
Gidas mandagiai gana ilgokai aiškinasi (gal iš tikro nežinojo) kas tie paskyrimai privalomi.
- Tai, nesvarbu, kur gyveni, būtinai turi važiuoti į paskirtą vietą ir 3 metus tik tenai gyventi ir dirbti, sere?
- Taip, būtinai, būtent ten, kur šaliai reikia. Pas mus tvarka, griežta tvarka.
- Tai ir į Sibirą ar net į Kamčiatką, sere?
- Visoje Tarybų Sąjungoje! Viename viso pasaulio šeštadalyje, mūsų šalis didžiulė! - išdidžiai, garsiai, kad visi girdėtų sako veteranas. Gidas, kiek palaukęs atsako irgi garsiai:
- Betgi, sere, tai grubiausias žmogaus teisių pažeidimas! Žmogus turi teisę gyventi ten, kur jis nori. Na, nebent jei teismas nutaria kitaip.

Mūsų ekskursantai pradėjo ploti. Senukas gi, kiek sutrikęs, į kitą salę nuėjo.
Tik dabar prisiminiau, ne dvi, o tris JAV parodas mačiau. Šis pokalbis parodoje ŠVETIMAS vyko. O pati paroda gal Minske buvo.
****

Jei ne plevėsuojanti JAV vėliava ir koks penketas lengvųjų lietuviškais numeriais ilgai ieškotume kažkokiame Minsko užkampyje to ДК завода имени... - kažkokios gamyklos, didelės, pavadintos kokio ten neatsimenu partinio bonzo vardu kultūrnamio.

Pirmiausia krito akysna - didžiulė, gal kokie 7x10 m (metrų!) baltai juoda foto - vyras rūko, dūmai jam graužia akis, jie gal į nosį veržiasi, kutena, tuoj tuoj nusičiaudės. Betgi ne foto čia - nutapyta taškeliais, milijonų milijonais taškelių?! Nutapyta.

https://2.bp.blogspot.com/-nhhwggTnmeg/UbhPar_LNOI/AAAAAAAAALQ/Xtq8JY00270/s1600/chuck_close_portrait_2.jpg

Berods šitas paveikslas, nors atrodo- baltai/juoda banali fotografija. Esmė mąstelyje, o jis matytųsi tik taip:

http://img0.liveinternet.ru/images/attach/c/0/120/190/120190178_121.jpg

http://www.kulturologia.ru/files/u16152/SPAZUK.jpg

Piešta .. dūmais. Tai Michael Fenneli:

http://i.dailymail.co.uk/i/pix/2014/02/05/article-2552354-1B37668500000578-224_964x830.jpg

Dar, aišku MM - Merilyn Monro, įvairiai:

https://sc01.alicdn.com/kf/HT1bzBpFR8eXXagOFbX4/200516814/HT1bzBpFR8eXXagOFbX4.jpg

spalvota

https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/564x/f0/d3/22/f0d322bf6a52c3d4d93adfed82c8e34c.jpg

Kažkokia improvizacija šia visuotinai žinoma fotografija:

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/8/8d/Marilyn_Monroe_photo_pose_Seven_Year_Itch.jpg

Aišku - Elvis:

http://www.warrencampdesign.com/warren/images/photoEdits/warhol/eightElvises_lg.jpg

Tasai fotorealizmas gyvas ir dabar:

http://cdn-tn.fishki.net/26/upload/post/201601/20/1819053/tn/1_panorama.jpg

Buvo ir op arto, tiesą sakant, banalaus, netgi prasto:

http://viola.bz/wp-content/uploads/2014/07/Op-Art-Girl.-Acrylic-on-Canvas.-Painting-by-Sherry-Wolf.jpg

Tikėjomės gryno abstrakcionizmo, siurrealizmo, kabėjo to nemažai, bet buvom kiek šokiruoti. Tapyba, beveik baltai/juoda. Kas tai - koliažas, grafika, tapyba ar dar kas:

http://67.media.tumblr.com/e32d06cfaa194b96351ae4173b260c25/tumblr_nn9evbjopA1rv33k2o6_500.jpg

Na, bet pasigirti bus kuo, kažkaip apie tą parodą tik Literaturmenis užsiminė.
Taigi, taigi, kaipgis.

30085 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai

Taigi, taigi, kaipgis...ne kožnam pabažnam dievų š... uostyt.

Gal po mėnesio mažojoje žaliojoje salėje, prie dešinio kampinio stalo, atsitiktinai atsidūręs kompanijoje- o tai tų laikų super/duper/bravo/kvadratu kompanija, laisvi tokie laisvūnai... Nebūtinai bohema, bet ir ne funkcionieriai iš CK, ne studentai, tie per žali, gal dėstytojai/docentai/ moksliniai jaunesnieji bendradarbiai. Bet ir ne daktarai bei profesoriai,akademikai visoki... tokie vardai veltui nedalinami, kol sulaukdavo tokio įvertinimo, į kavines - bent jau vakarais - jie neeidavo.
Nors nėr taisyklių be išimties - buvo vienas profesorių stalelis, tas pirmasis iš kairės. Dvivietis.

Norėdamas pasipuikuoti tokioje kompanijoje (sic!) kaip koks povas prieš patelę , išskleidžiau iškart savo plunksnas. O ji tąkart buvo, kažkokio nenusakomo, gal Azijos paslaptingumu dvelkiančio grožio, įdėmiai akimis pažvelgdama, tai į vieną, tai į kitą, mus - povus ar net tetervinus, patinus po vienos, po kelių taurelių įkaitusius dar pakaitindama...:

http://img15.nnm.ru/4/4/6/4/4/ad88ae44eb425c0586d0c1ae5d0.jpg

Ne vienas aš plunksnas gražiąsias savo skleidžiau.. gal jos - tos plunksnos tąkart suspindėjo... Matyt, taip...

Kompanija vieningai, lyg komandą "fas" gavę, lyg sudiriguoti ar susitarę, mane- išsišokėlį kažkokį pasakojantį apie tai, ko neišmano, gražiai ir vieningai sudirbo.

Parodą šią jie matę, ne kartą ir net ne du. Cinkelis sudirbimo tame, kad mano nupasakoti "ten tie spalvoti, lyg komikso piešiniai Presliai ir Merilyn - tai naujosios žvaigždės, na tokio amerikoniško Pikaso - Endžio Varholo darbai, svarbiausia parodoje ne foto realizmas, ne rutininis jau op art'as, ne naftalininis siurrealizmas, o pop art'as, negi nematei, draugas kolchoznike, Jo tomato sriubos?!
O jei jau op art'ą prastą įvardijai, tai ten gi buvo ir lietuvio Varnelio darbas... etc etc etc... kas reiškia 3,14!!! + zdec.

Piktai žybtelėjo akimis mane visuotinu pritarimu sudirbęs kritikas ( tai vėliau sužinojau), maždaug tokiomis:

https://pp.vk.me/c637323/v637323819/feb2/RTRDX5v54Z0.jpg

Tik po kelių metų supratau, apie kokį tomatą jis kalbėjo:

http://www.kenney-mencher.com/pic_old/20th_century/warhol_campbells_soup_1968.jpg

http://www.christies.com/media-library/images/features/articles/2016/05/09/warhol-liz/andy-warhol-liz-1964.jpg?w=800

O prie to vienintelio Varnelio darbo mūsų damos parodoje ilgai stovėjo, maniau dėl to, kad lovatiesės raštas ten kažkoks ypatingas - žemaitiškas, dzūkiškas ar dar kažkoks:

http://media.bernardinai.lt/o/241940fa8880b44896410d0dd372a35915f56bf8.jpg

Nieko panašaus. Įmaknojau ko gero - šį kartą rimtai...
Teko "lapki v verch" kelti, užbėrė mane pavardėmis, terminais, datomis,srovėmis - runkeliu padarė dabartiniais terminais, na- kolchozniku tuometiniais, išvadino....
Ne povo puošni uodegos vėduolkė , o tik kažkoks pilkas apipešiotas žvirblelis, netgi ne jis -tik jo nabago uodegėlė liko man... jei aplamai kas iš manęs liko...

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-46296/nuotrauka-83736/1-1.jpg

http://www.pelias.lt/images/st/kenkejaibig/pauksciai/big-zvirblis-naminis.jpg

Nokaut. 1,2,3,4,5,6,7 ...Keliuos, nu,ne nuokautas tai, subinės boheminės, tik nokdaunas, tik nokdaunas tai:

-Net nesiginčysiu, esu snobas, net ne snobas - varganas snobelis, mėšlynais kerzavais prie Olimpo pripėdavęs, kur jau man iki jūsų - genijų, esamų ir duokDie - būsimų... Eikit na xy..., pardon, aš einu ten, jūs likit..
Ir nei iš šio . nei iš to - eilėmis, kurių niekad negaliu išmokt, išvemiu:
- " ant bangų bekraščio okeano ne vien galingi supasi laivai", varau luotelį savo... nachui.

Grįžau prie baro. Barmenei piktai numečiau 25, - ir buteliui belij aist ant ano stalo užteks?

Tik prie konservatorijos pasivijo mane draugelis su kuriuo ir prisėdom nuo baro, paskolino rublį taksui. Daugiau jokių neringų - nutarėm abu, sėdėdami aikštėje ant patogaus suolo.

Taigi, taigi, kaipgis. Niekada nesakyk niekada.

30165 cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai padarai kokią nesąmonę. Visišką.Už 25 rublius.

Rūkom, Antanas mane ramina, ko švaistais pinigais etc, nors įspūdį butelis jiems padarė, pasiuntei juos naxyz aistom, gandru, žąsinais įvardijai lyg ... patiko tavo gestas ir tai gražuolei jų...

Sėdim, rūkom, šnekučiuojamės, aš - beveik ramus jau. Abu skirtingi, jis turtingas, na, turįs visa tai, ko norėčiau materialaus, aš - amžinas bepinigis, jungia gal tai, kad mes - "nei žuvis, nei mėsa". Gimę Žuvų ir Avino sandūroje. Susipažinę visai atstiktinai, kai abiems virš 25.

Skirtingų mes genčių. Kažkur buvau skaitęs, kad nepaisant rasės, tikybos, šalies, išsilavinimo žmonių tėra dvi gentys:
*jiems pinigai prie rankų visada limpa
*likusieji, kuriems pinigai sako visada beveik iškart - viso gero, viso gero, do widzienia, auf wiederzehen, goodbye, čiao, до свидания,atia, atia...

Antanas, žmogus turįs blatą visur, valdo deficitą. Didelės parduotuvės sekcijos vedėjas. Baigęs VVU prekybos ekonomiką, svajojęs jūreiviu tapti, ant rankos mėlynas mažas inkariukas ištatuiruotas. Nepaisant, kad finansiškai tvirtai, labai tvirtai stovi (įtariu, kad būtent jis vienas pirmųjų Vilniuje nusipirkęs japonišką video magnetofoną) vis tiek apie tas jūras svajoja.
Aš - "инжинерик советский" - tokių, kaip šunų. Tais laikais visur buvo inžinieriai, na, pareigos taip įvardijamos. Kaip kad dabar - vadybininkai.

Taigi, sėdim patamsy,
http://1.bp.blogspot.com/-7YBtK5otvjw/UDvLLX2wSDI/AAAAAAAANpY/E8Wi4jkMQQ4/s1600/%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80%D1%80.jpg

aukštai, tik virš aikštės mėnulis toks didelis:

http://ic.pics.livejournal.com/happycoffeesoul/35292784/1806358/1806358_original.jpg

Staiga mus apšviečia. Ne dangaus šviesa. Prožektoriumi. Tiesiai į akis spigina:
- Pilieti, prašau atsistot! Ir patį prašau atsistoti.
Milicija. Čia nepajuokausi. Uždarys trezvilkon, niekam nepasiskųsi, mamai nebent - mums abiem visi konjakai/kokteiliai išgaravo.
- Kas čia? - prožektoriaus šviesos spinduliu rodo į rožes, gulinčias ant suolo.
- Gėlės, rožės, bet jos ne mūsų. Mes net nematėm jų. Tamsu gi čia.
- Visi taip sako. Šviežios gi, prieš kokį pusvalandį nupjautos. aš rožes pats auginu, puikiai žinau - tai vienas iš draugovininkų bosu milicininkui vturavoja.
- Kad mes tik ką iš "Neringos", gal 10 minučių sėdim.
- Visi iš neringų/dainavų restoranuose baliavojat, o rožes visuomenines vagiat naktimis

- Gerai. Jei nesugebėsit įrodyti, nerasit mūsų pirštų antspaudų, mes dar ir jus teisman paduosim - abu su Antanu suprantam, puolimas geriausia tinka ginantis - Prašom rašyti aktą, kvieskit liudytojus. Ir liudininkus.

Milicijos seržantas - patyręs diedas, na, nelabai mes panašūs į rožių vagis. Dėl tvarkos sako:
- O kas "Neringoje" galės paliudyti, kad buvot ten?
- Va, va, - sąskaitą turit?! - nerimsta draugovininkas, švonderis uolusis.
- Neturim. Prie baro sėdėjom, ten sąskaitų nerašo.

Seržantas, rimtas vyras, pasirodo, sako:
- Gerai, duokit man savo dokumentus. Asmenybės nustatymui. Ar sutinkat iki restorano eit kartu?
Dokumentai- mano darbo pažymėjimas ir Antano teisės, jis jų neduoda, tik parodo, kad turi.
Einam atgal, Neringon, iš kur tik ką mandras toks iššokau, "su muzika durim trenkiau"...
Įdomiai mes atrodėm naktiniame prospekte.

http://www.svali.ru/pic/story_pics/921/st_2a4423a441eab0b5679d7b128a5eec06.jpg

Šveicorius duris atidaro tik pamatęs seržantą. Kavinė jau uždaroma, kompanija didžiojo stalo irgi skirstosi. Beveik.

Barmenė paliudija - taip, šis pilietis kurį įvardijot Juozu P., tikrai buvo čia, išėjo visai nesenai, gal prieš dešimt minučių. Jį nusivijo va šitas pilietis - rodo į Antaną. Abu ramūs, kultūringi visą vakarą buvo.
Arbatpinigių gavo toji barmenė cielus du rubliu, šaunuolė fainuolė ji.Gražuolė.
Seržantas atiduoda mano pažymėjimą, net pagarbą:

- Piliečiai, jus laisvi.Ateity būkit budresni.

Būsim, būsim - patenkinti, laimingi, išsiviepę vapam. Ne juokai tai buvo. Barmenė Zofija rodo - va, po taurelę stresui nuimti įpylė mums.

Nieko sau istorija. Tokia kompanija - tuntas draugovininkų ir dar milicijos seržantas.
- Tikrai mėšlynais kerzavais olimpan įmaknojom, Antanai.
- Va, čia tai taikliai pasakei Edvardu prisistatąs, o Juozu esąs - tai tasai kritikas šalia pasirodo stovėjęs man sako. - kolchozu pakvipo, iškart matosi.
Pakvipo. Rožėmis. Tai tasai draugovininkas jas atiduoda barmenei:
- Bufetava, gal tiks jums?

Taigi, taigi, kaipgis. Kad tik tiek...

30212cdn

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai grįžti ten, kur nederėtų...

Atrodo, kas ta ''Neringos" kompanija!? Na, susimovei jau antrą kartą. Pirmas buvo dar kvailesnis. Nu, ir ką.

Po kiek laiko Antanas nustebino mane, Jis vėl buvęs vos ne toj pačioj kompanijoj. Sako, atsimena tave ne visai kaip kolchozniką. Nuo stalo eidamas, atsisukai ir išrėžei apie laivus bekraščiam okeane.

Taip, taip žinau, literaturmeny buvo tik ką šis sonetas atspausdintas.
Prie profesorių stalelio sėdėjo žilas toks, nedidukas, smulkutis, taigi - Churginas, o tu tyčia ar netyčia pacitavai būtent jį- 80 soneto vertimą:

Bet ant bangų bekraščio okeano
Ne vien galingi supasi laivai.
Audrų nugairintas luotelis mano
Juk irgi nardo tarp vilnių laisvai.

Mūza gi toji - apsiskaičiusi, jos nepaimsi, maustė tavo priešininką kritiką. Ji kažkurioj leidykloj dirba, baigusi literatūrą...kažkiek GITISe studijavo, ar VGIKe.

Nelabai tikiu, bet Antanas ne iš tų, kad guosdamas šventą melą meluotų. Mūsų ginčai - negailestingi. Net dėl tautybės. Jis, save iš prūsų kildinąs, gaunąs visas knygas, bet kokias. Dar - mėgstąs pamaustyti kitus taip, kad tas, kurį mausto, net nesupranta to... Retkarčiais apibūdina tokį sumautą - žagrė ans.

Man kančia buvo, ką padovanoti jo gimimo dienai. Dažniausiai atiduodavau naujausią savo deficitinę kokią knygą iš "Draugystės" knygyno.

Флаги государтв мира - FLAGS OF THE STATES OF THE WORLD.

Albumus tuos spalvotus, brangokus - po 3,93 rublio - pirkau du. Su jais- 1971 metų leidimo buvo nuotykių, netgi internete jau.

Vieną kart - pasveikinau iš anksto - paprasta rože vasario 16. Dar pridėjau Algio Komandulio ženkliuką parodos LITHUNIA 1972 CHILE . Apvalus, baltas, centre tulpė su trimis lapeliais. Algis tuos lapelius spalvota emale pagerino. GELTONAS, ŽALIAS, RAUDONAS. Man berods 5 davė.Vieną jų aš Antanui ir padovanojau- tame gimtadienyje tai buvo tikrai vertingiausia dovana.

Antanas prasitarė ko vėl neringoje lankėsi - perkąs dailininko originalų darbą. Sauka jo pavardė. Žinojau, kad Antanas jau turi keletą Algimanto Švėgždos darbų, ne šitų aišku:

http://www.artnews.lt/wp-content/uploads/2011/03/a.svegzda_9.jpg

Dar - keletą foto menininkų originalų. Foto pigesnės žymiai už grafikos lakštus ar drobes. Niekad neįvardijo kainų, tiesą sakant ir neįkyrėdavau ta prasme. Žinojau- Antanas pinigų veltui nemėto. O dailės darbai visada brangsta. Su sąlyga - reikia žinoti kurių. Modiljanis mirė vos ne iš bado, o kai numirė jo darbų kainos tą patį mėnesį ar dieną šoktelėjo šimteriopai. Nūnai - dešimtimis milijonų vertinami.

Apie Sauką mažai žinojau. Jo tik kelis darbus cenzūra leido parodose eksponuoti. Bet ir tie keli šokiruojantys, kažkas panašaus:

http://www.15min.lt/images/photos/616283/original/autoportretas_nr_4-5694d4f42503c.jpg

Tokie - jau vėliau:

http://scontent.cdninstagram.com/t51.2885-15/s480x480/e35/c0.135.1080.1080/13651786_1745592528991457_589315638_n.jpg?ig_cache_key=MTI5

- Antanai, bet gi namie ant sienos? Namie?

- Nelabai ten tos baisybės. Pasaulis baisesnis, o čia tik miškas:

http://www.agalerija.lt/wp-content/gallery/sarunas-sauka-eksponuojami-darbai-3/galutinis-mi_kas-i_kirptas.jpg

Neprašovė Antanas, nusipirkęs vieną iš to miško variantų, autorinį, istorijon įėjusio Tapytojo:

http://g1.dcdn.lt/images/pix/file27436861_259224b41c4585ff75.jpg

Antanas ramiai, nuosekliai domėjosi, studijavo tiesiogine prasme tapybą savarankiškai, net marksizmo leninizmo universitetan pats pasiprašė užrašomas kas sukėlė šoką didžiulėje parduotuvėje.

Rezultate - surinko nedidelę, bet brangią ir vis brangstančią kolekciją.

Satisfakciją iš to mane pažeminusio kritiko gavau vėliau. Net tris kartus.

Bet dabar tai taip menka net man.

30260

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai namie knygų per daug. Visų jų jau neperskaitysi, o išmest gaila.
Sovietmečiu jų leisdavo daug, tiražai buvo skaičiuojami dešimtimis tūkstančių.

LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA, pirmas tomas A- bangis 1975 metais 75 tūkstančių tiražu, kaina 9 rb., paskutinis - 12 tomas 1983 metais kaina 10,10.

TARYBŲ LIETUVOS ENCIKLOPEDIJA , 100 tūkstančių po 10 rb. 1980 metais.

Tai buvo superdeficitas - užsiprenumeruot seriją, nepaisant visų pažinčių ir blatų, teko ir man per naktį eilėje prie knygyno atstovėti.

Didžiuliais tiražais išleista RASAULINĖS LITERATŪROS BIBLIOTEKA, ant gero popieriaus, gerai apipavidalintos tamsiai rudais, lyg odiniais viršeliais.
Daug jų - nuo antikos iki Majakovskio tarybinio poeto tokio ir Marko Tveno...

Aplamai, tais laikais nepaisant visų cenzūrų (glavlit'as tikrindavo viską, kas spausdinama), pasirodo, jog lietuvių kalba buvo išleista viskas, ką verta skaityti. Mūsų laikais net Remarko naujai leisti nereikėjo.

Turiu madą - ant paskutinio puslapio, dešiniajame apatiniame kampe užrašyti datą ir vietą, kur knyga nupirkta.Nemaža gerų knygų iš komandiruočių parsivežta. Naujoji Akmenė, Jonava, Kėdainiai. Svajone liko susikurt ex libris su užrašu - Ši knyga pavogta iš ...

1973 - tieji man prasidėjo sėkmingai. Sausio 2- ąją knygyne DRAUGYSTĖ užšokau ant puikaus albumo

Флаги государтв мира - FLAGS OF THE STATES OF THE WORLD.
Įdomi metrika - Сдано в набор 17/XII/1989, подписано к печати 15/IX/1971, tiražas - 75 tūkst. sąjunginiam spaudiniui menkas.
Pirkau du egzempliorius, teko ilgokai to antrojo gražiai prašyti, labai dailus viršelis, kas nepaprastai reta rusiškiems leidiniams, toks solidžiai plytų raudonos spalvos, geras šriftas, net auksu spindintis stilizuotas gaublys puikaus dailininko padarytas :

http://history-library.com/index.php?id1=3&category=vsemirnaya-istoriya&author=ivanov-ka&book=1971

Dar pavyko, troleibusas lyg iš dangaus - tuščias, atsisėdu prie lango, vartau tą albumą. Netikėtai atsiverčiu kažkur matytą vėliavą - GELTONA/ ŽALIA/ RAUDONA. 26 puslapio apačioje ir 27 viršuje su kryžiais - užrašai : ЛИТВА Государственный (1918- 1940), Boенно- морской (до 1940).

Dabar net keista - tai gali suprasti tik gyvenę to brandaus socializmo ir taikaus sambūvio metais, su visomis tomis tų laikų nesąmonėmis. Lyg tol "smetonišką" trispalvę buvau matęs gal koks antrokas sandėlyje, suvyniotą, visiškai kandžių suėstą, senos komodos apatiniame stalčiuje užkištą. Labai rimtai tada Tėvas mane prisaikdino niekam nepasakoti.
Juk Stalinas dar gyvas buvo.
Dažnai galvodavau apie tos vėliavos keliones. Į kaimą Tėvas nuo vokiečio karininko pabėgo karo metu - 1943. Iš kaimo atgal 1949. Taigi, vėliavą slėpė nuo abiejų okupantų. Slėpė, bet nesunaikino. Nėra Tėvo jau daug metų. Sandėlys tasai yra. Gal kada dar surasiu tą jau nuo manęs paslėptą vėliavą.

Troleibuse virš manęs "pakibo" toks iš matymo pažįstamas vyrukas. Gal aš jį buvau įsidėmėjęs dar nuo Kauno laikų dėl to, kad visada labai gerai apsirengęs. Taip, kaip aš norėčiau. Važiuojant darban jis į troleibusą įlipdavo vėliau- prie restorano ŽIRMŪNAI, kur buvo pastatyta tikrai puiki skulptūra.

http://www.15min.lt/images/photos/648939/original/skulptura-dziaugsmas-57daae5ea84ad.jpg

Šį kartą tas frantas gražia striuke savo stotelę pravažiavo, išlipom mano stotelėje. Kažkaip suklusau, bet jis pamojavo kažkam kitapus gatvės, tamsoka jau, tad ramus einu iki savo laiptinės. O ji toli, nes tai du sublokuoti namai- 4 ir 2 laiptinių. Kažkodėl nežymiai pažiūriu atgal - jis eina man iš paskos visgi. Lipu laiptais ir nors gyvenu antrajame aukšte, kopiu iki ketvirto ir bėgte - žemyn. Akurat ties antru susitinkam, jis tikrai norėjo pažiūrėt kokiame bute gyvenu!

- Tai - Maskvoje išleistas albumas. Jokio samizdato. - iš papkės išsitraukiu albumą ir atsivertęs lapą su visai raudonomis vėliavomis rodau:

https://encrypted-tbn1.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcSwfWA3qwiaXsPoIuCGLPALM7moPkKk2U2a8TW051_ITDKh6L79_g

-Prie ko čia, draugas, tai?! - piktai rėžia man tasai. - Einu pas tetą, gal podjezdą sumaišiau, senai buvau.

Gal iš tikro man paranoja? Bet po kokių penkių metų vėl taip sutapo, kad dažnai vienu metu troleibusais važinėjom. Aš iš Karoliniškių, jis iš prestižinio Žvėryno. Išlipdavo prie konservatorijos, aš - prie univermago.

Kartą kažkodėl prie konservos išlipau ir aš. Jis ėjo priekyje, staiga pasilenkė užsirišti batraiščio. Aplenkiau jį, bet - co to nie to - toks tvarkinguolis gatvėj batus rišasi? Negali būt, kažkas ne taip čia. Sulėtinu žingsnius, praeinu saugumo pastato centrinį įėjimą, atsisuku - akurat jis šmurkštelėjo į tas duris.

http://www.vilnius-tourism.lt/wp-content/uploads/2011/09/IMG_3797.jpg

Kiek vėliau sužinojau- jis dirbo komjaunimo CK, išvažiavo studijuoti, lyg tai МИИЯз - Московский Институт Иностранных Языков .
Maskvos užsienio kalbų institutas. Antras pagal prestižą tų laikų institutas.
Su albumu istorija buvo ir kita.

30320
cdn

Juozax

vytkee
vytkee portretas
Offline
Last seen: prieš 2 dienos 4 valandos
Joined: 2011-11-13 11:04

Juozax, tikrai labai įdomios istorijos. Visada laukiu naujos žinutės Jūsų temoje. :)

2006 Škoda Octavia 1.9TDI DSG Combi - Travel, project car
2021 Toyota Corolla Hybrid Touring Sports - Daily driver
2023 Peugeot 308 GT - Daily driver

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Ačiū už komplimentą. Malonu :), nėr ko slėpt.

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai knygos metriką nagrinėji, o gaunasi - "smotriš v knygu, vidiš figu"

Флаги государтв мира - FLAGS OF THE STATES OF THE WORLD.

Įdomi metrika - Сдано в набор 17/XII/1969, подписано к печати 15/IX/1971, aš pirkau ne kokiam antikvariate, o naujutėlaitę knygyne DRAUGYSTĖ 1973 metų sausio 2-ąją.

Atiduota rinkti 1969 pabaigoje, pasirašyta spaudai (praėjo visas cenzūras) beveik po dviejų, na, pusantrų metų. Aš pirkau dar po dviejų. Beveik.

Maždaug tuo metu per TV rodė filmą "«Семнадцать мгновений весны»

"Septyniolika pavasario akimirkų" - genialiai pastatytas filmas. Ką ir ką besakytų proto bokštas mūsų Užkalnis ar Algis Greitai - du toki lyg pokario laikų komsomolcai -stribai, kur reikia kur ne kišdavę žodį ruską.

Rusenom, rusenom, nesurusenom. Bet - suanglėsim.
Tokių švonderių kaip Andrius, Algis dėka.

Filmo metrika irgi įdomi - filmuota 1971-72 metais, premjera vietoj 1973 metų gegužės 9 - tosios įvyko tik rugpjūčio 11. Pasirodo, dėl Brežnevo vizito į VFR.
Puikus darbas. Aktoriai nepakartojami. Gal pirmą kart parodyta, kad hitlerininkai - tai ne buki, akiniuoti bailiai, tik komandų kampuota kalba kalbą.

Olego Tabakovo SS brigadefiureris Šelenbergas, toks gudrus, simpatiškas lapinas

http://img-fotki.yandex.ru/get/29/121447594.8f/0_7d685_387f9d42_XL.jpg

http://img.relax.ru/107141/9513554419044111_74aaab4c.jpg

Bronevojaus gestapo vadas SS grupenfiureris Miuleris, bardo Vizboro reichsleteris Bormanas, Jevstignejevo profesorius Pleišneris, Pliato pastorius...

Filmo frazės liaudyje - žmonėse - paplito tiesiog žaibiškai:
- O jūsų štandarterfiureri Štirlicai, paprašysiu pasilikti:

http://diletant.media/upload/iblock/c1e/c1efe7233aaf73e8fd936ce07e71205a.jpg

http://www.kulturologia.ru/files/u18955/tihonov-3.jpg

Kuravliovo, šiaip daugiau komedijose vaidinusio, SSman, esesininkas Kurtas Eismanas, kryptingai, net nuožmiai vykdąs užduotis

http://cdn.fishki.net/upload/post/201410/09/1313359/1319879722_018.jpg

Stulbinančiai taiklios, trumpos charakteristikos:

http://media7.fast-torrent.ru/media/files/s1/tp/hp/semnadtsat-mgnovenij-vesnyi-1.png

Ne aš vienas, žiūrėdamas filmą, kad ir tas charakteristikas rasdavau stebėtinų sutapimų su tarybine tikrove.

O juk jos ir buvo - NSDAP.
Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei,
Nacionalinė socialistinė vokiečių darbo partija.

Vokiečiai visur ir visada tikslūs. Net partijos pavadinime - visa esmė.

Filmas buvo nespalvotas. Visos 12 serijų. Vėliavos, raiščiai su juoda svastika irgi juodai/baltai nufilmuota, betgi turėjo tai atrodyti taip:

http://popgun.ru/files/g/85/orig/6532565.jpg

http://www.obnovi.com/uploads/posts/2011-04/1301858086_2.jpg

http://www.ljplus.ru/img4/m/a/mashasirosh/17mgn_VESNI_1540x656.jpg

Rusai, kaip visada iškart paleido anekdotų seriją,
http://i.io.ua/img_su/large/0081/93/00819374_n6.jpg

http://img0.liveinternet.ru/images/attach/c/8/100/880/100880564_large_Bronevoy.jpg

netgi spalvotų

http://anek-worlds.ru/wp-content/uploads/2012/08/666.jpg

https://www.anekdot.ru/i/caricatures/normal/7/4/8/3.jpg

Matyt, filmo įtakoje paėmiau pavartyti vėliavų albumą. Vokietija. Aha, va 84 lape - juoda, balta, raudona. Kryžiai, Imperijos vėliava 1867-1919 metais. Logiška, kitame lape - 85- tame turėtų būti Veimaro respublikos, po to Hitlerio laikų vėliavos. Nėra. 86 irgi - ten jau Prancūzija.

Negali būti. Gali. Įsižiūriu - taigi, lapas iškirptas ir perklijuotas.Reiškia - pakeistas? Neįtikėtina. Skambinu Antanui. Tas nustebęs dėl tokio klausimo, bet netrukus patvirtina - ir jo albume lapas įklijuotas.

Abiem vienu metu nušvinta, taigi III Reicho vėliava! Kokios spalvos fone svastika juoda baltame skritulyje? Negi ... raudonos?
Dabar toks klausimas tiesiog juokingas.
Gooogle - III Reich-Flagge 1933 - 1945, bac ir viskas paprasta bei aišku:

http://www.loeser.us/flags/images/nadap/german_army/field_vehicle_identification_flag_1940-1945.jpg

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/cf/Flag_of_the_NSDAP_(1920%E2%80%931945).svg/2000px-Flag_of_the_NSDAP_(1920%E2%80%931945).svg.png

Bet tada - Brežnevo laikais, kai ir pasaulyje tik tik prasidėjo spalvotų filmų (juostelių), televizorių, poligrafijos plitimas - tai buvo ATRADIMAS.
Abu, nutarėm - glavlite paskutiniu momentu susigaudė, kad nereikia tarybiniam žmogui priminti, kokios spalvos buvo toji fašistų vėliava.
Tų, kurie ją matė natūroje kasmet gi vis mažiau...

Jau šiais laikais kažkur internete radau aprašymą, kaip studentas ištisus kelis mėnesius Maskvos leidykloje kasdien ir perklijavo tuos lapus.

30385

Juozax

Juozax
Juozax portretas
Offline
Last seen: prieš 2 savaitės 3 dienos
Joined: 2009-08-27 09:52

Negerai, oi, negerai,

kai liaudžiai, tautai, kaip dabar sakoma, o gi faktiškai paprastiems žmonėms, gyvenusiems brandžiame socializme taikaus sambūvio metais kinkos drebėjo prieš GKB, pardon - prieš KGB.
КГБ.

Daugumai, bent man, vien nuo tokių viršelių pasidarydavo silpna:

http://www.cheluskin.ru/images/stories/RAzmeshenie_statey/KGB_knizka.jpg

Tai dabar visi tokie drąsūs, visi kovojo prieš TSRS... rezistavo... iš tikro kovojųsių buvo desėtkas vienas kitas - "Kas jūs, kunige Svarinskai?'', Terleckas Antanas, Bogušis, Viktoras Petkus, Patackas, Šakalys, Andriukaitis ...

Ir man neišvengiamai teko su tuo KGB asmeniškai susidurti. Net du.

Buvau tada gal gamybos skyriaus viršininko pavaduotojas. Į mano pareigas įėjo naujų gaminių suderinimas su projektuotojais. Tiksliau - projektuotojai derindavo su mumis - galim ar ne pagaminti tokį tai tokį gelžbetonio gaminį.

Viskas tais laikais standartizuota- kas reiškia unifikuota, suvienodinta. Architektams tai - peilis. Kaip nori sukis, turi tilpt į 6x6 metrų "klėtką", aukšto aukštį 2,5 m etc.

Nepamenu, Rusteika kas buvo - architektas ar projekto konstruktorius. Buvom tik tik įsisavinę unifikuoto gelžbetonio konstrukcijų sistemą UK-2.
Lyginant su UK-1 - architektams galimybės žymiai platesnės, net konsoliniai rygeliai - su 1,2 m konsole numatyti.

Tai va, ateina tasai Rusteika, sako, reikia Vanagupės poilsio namams konsolinio rygelio, ne bet kokio, o su 3 m konsole. Pro visas Architektų tarybas projektas praėjo, Statybos ministerija nederina. Statybos reikalų komitetas lyg ir pritaria, bet...

Tasai Rusteika, jaunas visai vyras, veik mano bendraamžis kažkur matytas... gal džiazo koncertuose... ant paprasto popieriaus lapo pieštuku nupaišo keliais štrichais pastato perspektyvą.

Aukštokas, net 10 aukštų pastatas...kad jo tūrį sumažinti optiškai, reikia jam "taliją" padaryti ties 5 aukštu. O tai galima padaryti su 3 m konsole, be jokių kolonų, tada vaizdas bus toks:

http://g4.acdn.lt/photos/160902/04/53879751_57c8d51992ee7_large.jpg

Įtaigiai nupaišė.Tikrai, pastatas lyg suskilo į dvi dalis. Vienas tvirtai ant žemės stovi, likę aukštai lyg sklendžia virš jo.
Gražu. Kas bus, tas bus. Pasirašau. Jei eičiau, kaip priklauso, pas vyriausią inžinierių, procedūra užsitęstų keliomis savaitėmis, o tai - fiasko idėjai...

Pasirašiau ir užmiršau. Po kelių metų Klaipėdos Statybos trestas rašo raštą, klausia, kur užsakymą gelžbetonio priduoti, jokia GKG nepriima, kas rigelius pagamins?
"Paruošti atsakymą - galimybių nėra" - uždeda ant to rašto rezoliuciją vyr.inžinierius.

Taigi, taigi, kaipgis. Išlindo yla iš maišo. Iti ti ti tarai! Šiaip inžinierius nesikeikdavo, tąkart atlaužė man, kaip pridera. Galų gale pasakė - tarkis su gamykla pats. Bet kuria. Parodyk, ko vertas, draugas Juozas.

Gamyklos gaminančios karkasinius gaminius ir taip nespėja tipinių gaminių mokykloms/darželiams gaminti. Ir tipiniams prekybos centrams. Respublikos valdžia šių objektų statybos eigą seka, kas reiškia, koks tai CK ar MT referentas karts nuo karto pasiskambina Ministrui...

Vienžo, teko man savo kailį gelbėjant su kelių gamyklų vadovais šnekėtis ir... pasišnekėti. Vienas jų suprato - jei man padės, ateity turės draugą treste.
Taip ir buvo. Ne vienerius metus. Ne vienerius.

Kai tą pastatą beveik baigė statyti, būdamas Klaipėdoje paprašiau nuvežamas Vanagupėn. Nusivyliau:

http://www.kettik.kz/wp-content/uploads/2013/03/mscan00131.jpg

Ant to eskizo atrodė geriau. Ši foto velėsnė, kai buvo jau visa grupė pastatyta.
Tas vidurinis berods - KGB poilsio namai. Kažkaip kitaip pavadinti.
Bet tai - jau kita istorija

30429 cdn

Juozax

Puslapiai